Rugsėjo 22 dieną Panevėžyje įvyko europarlamentaro Bronio Ropės inicijuota konferencija „Paveldas ir inovacijos: regionų ekonominio atsigavimo perspektyvos“. Joje politikai ir daugelio sričių ekspertai pristatė savo matymą, kaip turėtų vystytis regionai tokiomis nepalankiomis valstybei sąlygomis kaip emigracija, didelė socialinė ir ekonominė atskirtis, neišspręstos biurokratinės pinklės. Būtent pastarosios buvo dažnai minimos pranešėjų, kaip viena pagrindinių kliūčių investicijų pritraukimui, darbo vietų kūrimui bei ekonominiam savivaldybių skatinimui. Taigi šiame straipsnyje pristatome pagrindines pasisakiusiųjų mintis, kurios galbūt padės ir tiems, kurie valstybėje priima sprendimus.

Povilas Žagunis: plėtrą stabdo metus laiko ir ilgiau tvarkomi dokumentai

Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis pristatė savo savivaldybės pasiekimus, tarp kurių – renovuotos ir užpildytos mažų miestelių mokyklos. Ne vienas rajonas galėtų pavydėti Velžių, Ramygalos gimnazijoms, kuriose iki šiol mokosi po 400-500 moksleivių. Mokyklų tinklas stiprina ir pačias bendruomenes, kadangi žiemos metu šildoma 30 salių, kuriose jos gali rinktis, aptarinėti savo ateitį ir problemas. Meras akcentavo, kad rajono vystymuisi dabar pagrinde trukdo lėti Vyriausybės sprendimai. Pavyzdžiui, savivaldybėje paruošti beveik visi projektiniai dokumentai, iki šių metų turėjo būti pastatytas ne vienas verslo objektas, bet jų nėra, kadangi 2014-2020 metų paramos verslui programa neįsibėgėjusi. Į tai turėtų dėmesį atkreipti Vyriausybė ir leisti Lietuvos regionams vystytis tolygiai. Labai griežti reglamentuojantys teisės aktai riboja savivaldybių savarankiškus sprendimus. Pavyzdžiui, norint pastatyti įmonę, galinčią įdarbinti daug žmonių, reikia mažiausiai metus laiko tvarkyti dokumentus, net jei nėra jokių prieštaravimų nei iš institucijų, nei iš visuomenės. Puikioje geografinėje situacijoje esantis ir gerai logistiką išvystęs Panevėžio regionas greitai gaus naują postūmį, kai bus užbaigtas „Rail Baltica“ projektas. Tiesa, kiek ir kokios naudos iš to gaus Panevėžio miestas ir rajonas, Povilas Žagunis pasakyti dar negalėjo.

Antanas Baura: europinę paramą turime panaudoti kuo įdomiau

Seimo narys Antanas Baura konferencijoje teigė, kad europinę paramą lydėjo masė klaidų. Akis bado regioniniai atliekų centrai. Ne taip reikėjo spręsti atliekų tvarkymo problemą. Po 2020 metų ES parama gali sumažėti, tad likusią paramą reikia kiek galima įdomiau ir protingiau panaudot. „Mano, Anykščių kraštas, gali pasigirti paslaugų sektoriaus plėtra. Anykščių sveikatinimo centras (SPA) sukuria apie 100 darbo vietų. Galėtų sukurti antra tiek, bet plėtros galimybes riboja saugomos teritorijos statusas. Taigi, jei ir yra kokių problemų regionuose, tai yra mūsų problemos, jas turime spręsti savo pačių rankomis, juolab, kai šiuo metu turime absoliučią valdžią.“, - kalbėjo Seimo narys.

Guoda Burokienė: regionai pasikeis tiek, kiek mes pasiryžę keistis patys

Kita Seimo narė Guoda Burokienė, turinti didelę patirtį bendruomenių srityje, pažymėjo, kad regionai pasikeis tiek, kiek mes patys norėsime keistis. Ir pridūrė: „Kas yra regionas? Tai pirmasis klausimas, kuri turime sau užduoti. Antras klausimas – suprasti, ką regiono žmonės nori daryti, kaip jie gali gyventi. Valdžia be jūsų nieko nepadarys. Valdžiai reikalingi žmonės, kad ji galėtų įsukti reikiamą varžtelį.“

Jonas Jarutis: regionų stiprinimas – ir nacionalinio saugumo stiprinimas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs Kupiškio meras Jonas Jarutis konferencijoje kalbėjo, kad dabar įsigalėjusi vidinė migracija į Vilnių yra žalinga pačiam Vilniui. Sostinė pučiasi, jau nebegali visiems gyventojams teikti tinkamas paslaugas, be to ir miesto infrastruktūra nepritaikyta tokiam atvykstančiųjų srautui. „Gyvenimo kokybė didmiesčiuose daug kur prasta, bet niekas iš didmiesčių nebėga. Kas tai lemia?“, - klausė Seimo narys. Anot jo, kalčiausia yra regionų politikos centralizacija. Lietuva paveldėjo labai centralizuotą valdymo sistemą. Vilnius priima sprendimus dėl regionų vystymosi. Iki šiol regionų tarybos galėjo priimti sprendimus tik dėl 11 procentų ES paramos. Ydingas ir savivaldybių surenkamų mokesčių paskirstymas – viršpelniai turi būti atiduodami į valstybės biudžetą, taip nubaudžiant tas savivaldybes, kurios iš tiesų stengiasi. „Valdymo kokybės gerinimas, biurokratizmo mažinimas, bendruomenių įtraukimas, savivaldybių savarankiškumo didinimas – tai receptai, ką daryti šioje situacijoje“, - sakė Jonas Jarutis. Kartu jis perspėjo, kad tuštėjantys regionai ir jų atskirtis kelią grėsmę nacionaliniam saugumui, kadangi žmonės taps imlesni priešiškų valstybių propagandai, kils didesnis nepasitenkinimas valdžios institucijomis. „Tik šeimininku besijaučiantis ir orų pragyvenimo lygį turintis žmogus bus pasirengęs ginti tėvynę“, - kalbėjo Seimo narys.

Bronis Ropė: gyvename geriau nei Estija ir Lenkija, bet tik popieriuje

Apie būtinybę regionams suteikti daugiau savarankiškumo kalbėjo ir Europos Parlamento narys, šios konferencijos sumanytojas Bronis Ropė. Jo nuomone, regionams trūksta sveikos tarpusavio konkurencijos. Reikia, kad jie patys valdytų regionams paskirtas lėšas ir panaudotų jas taip, kad taptų žinomi pasaulyje. Bet tam reikia atrišti rankas. Atskirtis – vienas iš didžiausių mūsų valstybės skaudulių, kuris iškreipia statistiką apie pragyvenimo lygį šalyje. Bronis Ropė pateikė skaičius, kurie rodo, kad pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui ir pagal perkamąją galią Lietuva lenkia ne tik Latviją, bet ir Estiją bei Lenkiją. Bet ar iš tikrųjų mūsų žmonės taip gerai gyvena? „Skirtumas tarp pragyvenimo lygio Vilniuje ir Panevėžyje yra lygiai du kartus. Vilniuje jis sudaro 125 proc., o Panevėžyje 65 proc. ES vidurkio“, - kalbėjo europarlamentaras. Todėl, pasak jo, buvo priimtas sprendimas Lietuvą padalinti į du regionus – Vilnių ir likusią Lietuvą, kad tai likusiai Lietuvai nesumažėtų ES parama po 2020 metų. Bet svarbiausia, anot B.Ropės, ne gaunamų pinigų suma, o kaip jie panaudojami. „Lietuva pagal savo gyventojų skaičių gali turėti tris stiprius regionus, kurie savarankiškai galėtų kreiptis į ES dėl paramos, patys inicijuoti ir vykdyti projektus, o centrinė valdžia tik kontroliuotų, ar laikomasi įstatymų. Ar spėsime tai padaryti, kol dar neprasidėjo rinkiminės batalijos?“, - klausė europarlamentaras.

Giedrius Surplys: Baltoji knyga – visos mūsų visuomenės nacionalinis susitarimas

Vidaus reikalų ministerijos viceministras Giedrius Surplys sakė, kad regionų plėtros tarybos šiuo metu tėra merų klubas ir reikia tai keisti, kad jos realiai turėtų regionams skirtus pinigus ir pačios planuotų regionų plėtrą. Anot viceministro, sėkmingų sprendimų pasieksime tik sutarę dėl bendros valstybės vizijos. Tam yra rengiama Baltoji knyga – išsamus dokumentas apie tai, kaip kiekvienas regionas plėtotų savo išskirtinumą, specializaciją, koks reikalingas paslaugų tinklas konkrečioms vietovėms ir t.t. „Mūsų tikslas, kad žmogus, bet kurioje savivaldybėje gyvendamas, gautų visas paslaugas už prieinamą kainą valstybei.“, - kalbėjo Giedrius Surplys. Svarbiausia, kad šiame procese darniai dalyvauti visi keturi „varomi ratai“: centrinė valdžia, savivalda, verslas ir bendruomenė. „Pirmiausia sutarkime, o tik tada pradėkime važiuoti. Baltoji knyga jau šį spalį bus pristatyta plačiajai diskusijai, tai bus mūsų visų nacionalinis susitarimas“, - teigė viceministras.

Liutauras Stoškus: nepamirškime ne tik valstybės, bet ir ekosistemų teikiamas paslaugas

Darnaus vystymosi ekspertas Liutauras Stoškus konferencijoje pasidžiaugė, kad beveik viskas, dėl ko jis norėjo agituoti, jau yra daroma. „Kalbėdami apie darnų regionų vystymąsi, pirmiausia pasižiūrėkime, ar kas nors vystosi apskritai. Regionuose tebegyvenančių žmonių sulaikymo klausimas yra pagrindinis ir tai reiškia, kad visus klausimus reikia rišti prie to.“, - kalbėjo L.Stoškus. Kalbant apie valstybės teikiamas paslaugas nereikia pamiršti ir apie paslaugas, kurias mums teikia gamtos ekosistemos, nes tai taip pat kuria didelę pridėtinę vertę, tik dažnai apie tai pamirštame. Ekspertas apgailestavo, kad iki šiol aplinkai skiriama ES parama būdavo paskirstoma „pritempimo būdu“, o ne ten, kur iš tikrųjų reikia ir kur iš tikrųjų ta parama pasiektų savo tikslą. Taip, pavyzdžiui, kovos su klimato kaita lėšos buvo skirtos Druskininkų slidinėjimo trasos keltuvams įrengti, neva paremiant alternatyvų transportą. „Neturi perspektyvos tokia ekonomika, kuri statoma ant žaliavų, tarkim durpių, eksploatavimo. Taip pat neturime palikti žalos ateities kartoms, pavyzdžiui, dėl hidraulinio ardymo technologijų“, - atkreipė dėmesį Liutauras Stoškus.

Ramūnas Dilba: viena išeičių – savivaldybių kooperacija

Finansų ministerijos Europos Sąjungos investicijų departamento direktorius Ramūnas Dilba pažymėjo, kad valstybė savivaldybėms deleguotoms funkcijoms vykdyti kasmet skiria apie 1,2 mlrd. eurų. Pasak ministerijos atstovo, ateityje numatoma, kad parama savivaldybėms bus skiriama skirtumų tarp jų sumažinimui. „Iki šiol didesnę paramą gaudavo tos savivaldybės, kurios turėjo daugiau infrastruktūros, o tos kurios infrastruktūrą buvo mažai išplėtojusios – net neturėdavo už ką ją toliau plėtoti“, - ankstesnių sprendimų trūkumus vardijo R.Dilba. Kaip teigiamą pavyzdį jis paminėjo kai kurių savivaldybių kooperavimąsi paslaugų teikimo srityje, pavyzdžiui, viešajame transporte. Priešgaisrinės apsaugos, medicinos, švietimo paslaugos taip pat, anot jo, galėtų tapti daugelio savivaldybių kooperacijos objektu ir tam valstybė nesudaro jokių kliūčių.

Rasa Melnikienė: žmogus – tikslas, o ne priemonė

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė siūlė atskirti, kas yra valstybės tikslas, o kas tik priemonės. Investicijos, gamyba, eksporto didinimas nuo Nepriklausomybės atgavimo būdavo vardinama kaip tikslai. O kur patys žmonės? Nejau jie tik priemonė šiems „tikslams“ pasiekti? Rasos Melnikienės teigimu, viskas turi būti suprantama atvirkščiai. Tuomet mums nebereikėtų kalbėti apie dabartines visuomenės problemas, kaip socialinė atskirtis, emigracija ir pan. Anot ekspertės, visoje vartojimo grandinėje būtent vartotojas nustato vertę, kurią kuria visi kiti. Žemės ūkio misija dažnai nuvertinama, o ji susideda iš trijų kertinių dalykų: apsirūpinimas, orus gyvenimas, gamtinės aplinkos išsaugojimas. Rasa Melnikienė pastebėjo akivaizdų ryšį: kur mažėja žmonių, ten mažėja ir žemės ūkio gamyba. Taigi ne stambūs ūkiai, kurie jau dabar yra viskuo apsirūpinę, kaip Danijoje, kuria pagrindinę vertę, o smulkūs, kurie dažnai kaltinami tuo, kad yra nekonkurencingi, bet yra atvirkščiai.

Arūnas Pocius: depopuliacija, desocializacija, deintegracija – kaip ištrūkti iš šio 3D

Lietuvos socialinių tyrimo instituto mokslininkas Arūnas Pocius konferencijoje aptarė Lietuvos regionų demografinių pokyčių ir darbo rinkos transformacijas. Jo teigimu, Lietuva dabar gyvena 3D sąlygomis: Depopuliacija (aukšta emigracija, neigiama natūrali kaita, sparčiai senstanti visuomenė); Desocializacija (aukštas nedarbas ir skurdas, didelis gyvenančių iš pašalpų žmonių skaičius, pablogėjusi darbo motyvacija ir pan.); Deintegracija (visuomenės susvetimėjimas, susiskaldymas bei susipriešinimas). Tačiau ekspertas išsakė ir optimistinių pastebėjimų. Jo teigimu, paskutiniaisiais metais atsigavęs Lietuvos ūkis sudaro bent jau formalias prielaidas susiformuoti palankesnei demografinei aplinkai šalies viduje. Gana žymiai išaugo suminis gimstamumo koeficientas per 6-8 metų laikotarpį. Be to, šį dešimtmetį išaugo vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ir šiek tiek sumažėjo šio rodiklio skirtumas tarp vyrų ir moterų.
Konferencijos diskusinėje dalyje savo pastebėjimais apie regionų plėtrą taip pat pasidalino Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, Seimo narys Valius Ąžuolas, VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ pirmininko pareigas einantis Vismantas Užalinskas, Maisto banko Panevėžio padalinio vadovė Asta Čeponienė. Visą renginį moderavo Seimo Socialinės apsaugos ir darbo komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas. Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems.