Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, tapome ne tik bendros ES rinkos, bet ir bendros politikos dalimi. Viena kertinių bendrų Europos Sąjungos politikų laikoma Bendroji žemės ūkio politika, apjungianti tiesioginės paramos ūkininkams bei investicijų į kaimiškąsias vietoves, aplinkosauginių priemonių, paramos ekologinei gamybai ir kitas grandis. Anot Lietuvos atstovo Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete Bronio Ropės, ši iš bendro ES biudžeto finansuojama politika leidžia kompensuoti ūkininkams dalį žemės ūkio produktų gamybos kaštų bei tokiu būdu šiek tiek sumažinti galutinių produktų kainas ir prieinamumą vartotojui.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ES piliečių balsą atstovaujantis Europos Parlamentas įgijo lygiavertes galias su kitomis ES institucijomis priimant svarbiausius sprendimus, įskaitant bendrosios politikos formulavimą. Reaguodami į vieną po kitos įvairius žemės ūkio sektorius krečiančias krizes, Europos Parlamento nariai jau inicijuoja diskusijas dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos. Gruodžio 13ąją plenarinio EP posėdžio metu svarstyta, ar egzistuojanti BŽŪP struktūra pakankamai apsaugo ūkininkus nuo žemės ūkio produkcijos kainų svyravimų bei leidžia užtikrinti ūkių gyvybingumą. Vis garsiau pasigirsta siūlymas egzistuojančius BŽŪP elementus keisti naujais, rizikos valdymo įrankiais, t.y. panašiomis ūkių pajamų draudimo schemomis, kokios egzistuoja, pavyzdžiui, JAV ar Kanadoje.

Posėdyje akcentavęs tiesioginių išmokų svorį ir svarbą ūkininkų gaunamose pajamose, B. Ropė pabrėžia: „Tiesioginės išmokos yra prognozuojama ir fiksuota ūkio pajamų dalis, kuri ypač svarbi krizių metu. Tiesioginės išmokos leidžia ūkininkui planuoti šią pajamų dalį, ūkininkas tiksliai žino, kada ir kiek, kokių ir už ką išmokų gaus. Tačiau dabar egzistuojantys tiesioginių išmokų netolygumai iškreipia rinką. Siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas bendrojoje rinkoje ir tvarų žemės ūkio išteklių naudojimą Europos Sąjungos mastu, būtina suvienodinti tiesiogines išmokas tarp valstybių narių. Juk gamybos kaštai visoje Europoje yra panašūs. Reformuojant Bendrąją žemės ūkio politiką, metas parodyti, kad Europos Sąjunga yra solidari ir vienodai vertina kiekvieno savo ūkininko darbą, nesvarbu, kur jis dirbtų. Sąžiningos ir mūsų ūkininkų nediskriminuojančios tiesioginės išmokos yra vienas esminių mano, kaip Lietuvos kaimą atstovaujančio europarlamentaro, veiklos prioritetų. Tačiau šiam tikslui pasiekti reikalingas visų susijusių grandžių – tiek Europos Parlamento, tiek naujojo Lietuvos žemės ūkio ministro, tiek šalies vadovės, tiek pačių ūkininkų bendradarbiavimas“.

Po diskusijos Europos Parlamente Europos Komisija praneša netrukus pradėsianti viešąsias konsultacijas dėl BŽŪP reformos, kuriose kviečiami dalyvauti visi ES piliečiai. „Nepaprastai svarbu, kad kuo daugiau Lietuvos žmonių pareikštų savo valią ir sudalyvautų šiose konsultacijose. Jos vyks internetu, visomis oficialiomis ES kalbomis, įskaitant lietuvių kalbą. Raginu visus neabejingus žemės ūkio ir kaimiškų regionų ateičiai sudalyvauti šiose konsultacijose ir sukurti palankų foną tolimesniam darbui, reformuojant Bendrąją žemės ūkio politiką“, bendram darbui kviečia B. Ropė.

B. Ropės pasisakymo diskusijose vaizdo įrašą galima peržiūrėti čia: