Lapkričio 30ąją, reaguodami į neseniai Italiją supurčiusį žemės drebėjimą, Europos Parlamento nariai plenarinio posėdžio metu svarstė ES solidarumo fondo veikimo principus.

Žaliųjų/Laisvojo aljanso vardu kalbėjęs B. Ropė akcentavo, kad svarstomas klausimas dėl Europos Sąjungos valstybių narių draudimo nuo stichinių nelaimių poliso – Europos solidarumo fondo. Jis užtikrina Sąjungos galimybę pagelbėti stichinių nelaimių atveju. Ne mažiau svarbu, kad siūlyme yra numatytos ir veiklos efektyvumą didinančios priemonės, todėl, B. Ropės manymu, siūlymas kitų metų Europos Sąjungos biudžete šiam fondui rezervuoti kasmet skiriamą sumą neturėtų sulaukti didelio pasipriešinimo. Kartu B. Ropė atkreipė kolegų dėmesį į žalingas tendencijas, pradėjusias ryškėti po neseniai įvykusių stichinių nelaimių. Kaip žinia, šiuo metu Parlamente yra svarstomas rezoliucijos projektas, kuriuo raginama iš valstybės deficito skaičiavimo išimti išlaidas, susijusias su atsparumo didinimu nuo vienos stichinių nelaimių rūšies – žemės drebėjimų – ir tik geografiškai ribojamoje teritorijoje. O kodėl tokiu atveju ignoruojamos kitos stichinių nelaimių rūšys, pavyzdžiui, potvyniai, nuošliaužos ir kiti regionai? B. Ropės manymu, tai yra pavojinga. Pavojinga dėl to, kad greta pagalbos, kurią gali suteikti Europos solidarumo fondas, valstybės narės įgaus galimybę vykdyti netvarią finansų politiką. Nesunku atspėti, ką viešųjų finansų valdymui ir Stabilumo bei augimo paktui reikštų precedentas, ypač kai seisminio atsparumo didinimo sąvoka yra ganėtinai neapibrėžta. B. Ropė akcentavo, jog Europos solidarumo fondas yra efektyvi pagalbos priemonė, tačiau pagalbos priemonė turi turėti apibrėžtą biudžetą ir konkrečius tikslus ir, kas svarbiausia, negalima leisti, kad pasinaudodamos stichinių nelaimių pretekstu kai kurios valstybės narės pateisintų gero ekonomikos valdymo taisyklių pažeidimus.

B. Ropės pasisakymo vaizdo įrašą galima peržiūrėti čia: