Lapkričio 8ąją Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto posėdyje viešėjo Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovai, inicijavę diskusiją apie Bendrosios žemės ūkio politikos reformą po 2020ųjų. Vis garsėjant diskusijoms, kaip sekančiame laikotarpyje reformuoti Bendrąją žemės ūkio politiką, kad ji išliktų bendroji, bei tuo pat metu apsaugotų ūkininkus nuo kylančių krizių, EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nariai dalijosi mintimis apie naujosios reformos struktūrą ir tikslus.

Posėdyje dalyvavęs Bronis Ropė pabrėžė, kad šią diskusiją būtina pradėti, pirmiausiai kalbant apie BŽŪP tikslą – tai yra, apie poreikį apsirūpinti kokybišku ir visiems prieinamu maistu; visi kiti BŽŪP elementai, anot B. Ropės, tėra priemonės. Tačiau žvelgiant į šiandieninę BŽŪP, kyla pagrįstas klausimas, ar ši politika išties bendra, kai tarp valstybių narių ūkininkų gaunamų tiesioginių išmokų egzistuoja didžiuliai skirtumai. Ūkininkų pajamas sudaro du pagrindiniai elementai: už produkciją gaunama kaina bei tiesioginės išmokos. Daugelio žemės ūkio produktų kainos šiuo metu yra smukusios, tik tiesioginės išmokos padeda išlaikyti ūkių gyvybingumą. Tačiau, deja, kol kas skirtingose valstybėse narėse tiesioginės išmokos ženkliai skiriasi. Kaip pabrėžė B. Ropė, BŽŪP ne vieta eksperimentams. Europos Sąjunga jau atliko vieną eksperimentą su pieno sektoriumi – visiškai tam nepasiruošusi panaikino pieno kvotas. Tokių klaidų kartoti negalima. Tačiau formuluojant naująją BŽŪP, būtina panaikinti skirtumus tarp valstybių narių, būtent skirtumus tarp tiesioginių išmokų.

B. Ropės pasisakymo vaizdo įrašą galima peržiūrėti čia.
17:59:07-18:01:03 (arba nuo posėdžio pradžios 1:45:28 – 1:47:25)