Liepos 14ąją vykusiame Europos Parlamento Regionų komiteto, kuriame B. Ropė yra pavaduojantis narys, posėdyje diskutuota apie Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą ir 2016 m. prioritetų įgyvendinimą. Posėdyje dalyvavusio B. Ropės nuomone, panašu, jog Europos ekonominės politikos koordinavimas bei įgyvendinimas susiduria su rimtais iššūkiais. Tą pripažino ir Komisija, 2016 m. žiemos prognozėse sumažinusi Europos ekonomikos augimo prognozes. Šį faktą niūriai papildo ir nedžiuginanti naujų darbo vietų kūrimo statistika, rinkų makrofinansiniai rezultatai.

Todėl liūdnų ekonominių rodiklių kontekste keistai atrodo neseniai paskelbta žinia, jog Komisija pritaikė perteklinio deficito procedūrą Ispanijai ir Portugalijai. B. Ropės manymu, tikrai neaišku, ar vis dar kriziniu laikotarpiu pritaikytas viešųjų išlaidų įšaldymas padės šioms šalims. Todėl B. Ropė pasiūlė pranešėjui panašią nuostatą įtrauktų ir į galutinį dokumento tekstą.

Žaliųjų frakcija visada skeptiškai vertino perviršinio deficito reikalavimų taikymą, todėl pritarė dokumento projekte įtrauktam teigiamą Komisijos sprendimo nutraukti perviršinio deficito procedūrą trims valstybėms narėms vertinimui.
Be to, Žaliųjų frakcija sveikino Komisijos ambicijas mažinti valstybėms narėms Specifinėse rekomendacijose teikiamų rekomendacijų skaičių. Išties, per didelis Komisijos siūlymų skaičius, net ir pagrįstas geriausiais norais ar ekspertų išvadomis, nepadeda susikoncentruoti ir siekti svarbiausių tikslų.

Dokumente teisingai atspindimi ir kiti ekonominės politikos koordinavimo ES lygmeniu trūkumai - nepaisant strategijos Europa 2020 tikslų nesumažėjęs, o tik padidėjęs skurdas, stagnuojančios investicijos, labai lėtai kuriamos naujos darbo vietos. Tiesa, B. Ropės manymu, šioje vietoje pranešėjas gal kiek be reikalo ignoruoja išorės veiksnių poveikį - tokių, kaip santykių su Rusija krizė ar pasaulinė pieno krizė, kiekvienas kurių turėjo ženklų poveikį bent jau kai kurių valstybių narių ekonomikoms.

Taip pat norėčiau B. Ropė sveikino ir pranešėjo sveikai skeptišką požiūrį į nuostatą į migracijos naudą sprendžiant nedarbo lygio problemas. B. Ropė pabrėžė, kad Lietuva kenčia nuo didelės emigracijos, o migracija geriausiu atveju duoda trumpalaikį efektą makro lygmeniu, tačiau ilgalaikiai jos padariniai migracijos kilmės šalyse yra tikrai sunkūs. Lietuvoje matome tuštėjančius kaimus ir miestelius ir aiškiai akivaizdu, kad išvykusiųjų turbūt niekas nepakeis. Vietoje kalbų apie migracijos naudą turime labiau koncentruotis į priemones, kurios paskatintų žmones likti gimtose vietose ir jose plėtoti konkurencingos ekonomikos elementus.

B. Ropės pasisakymo vaizdo įrašą galima peržiūrėti čia: