Taip jau sutapo, kad pirmas rimtas incidentas dar tik statomoje Astravo atominėje elektrinėje nutiko minint Černobylio katastrofos 30 metų sukaktį. Šios liūdnos sukakties proga Ukrainoje bei Lietuvoje lankėsi žymi Europos politikė, Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos viena iš vadovių Rebeka Harms (Rebecca Harms). Balandžio 29-30 dienomis Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje viešėjusi R. Harms kvietė visuomenę į diskusiją apie mūsų pašonėje statomos atominės jėgainės grėsmes, apie gyvybingo kaimo išsaugojimą, skurdo bei emigracijos mažinimą.
Europos namuose, Vilniuje, vykusiame renginyje „Nuo Černobylio iki Astravo: diskusija apie branduolinį saugumą“ Europos politikai ir diplomatai aptarė nesaugios Astravo AE perspektyvas. Buvo pripažinta, kad Europos Komisija negali daryti įtakos Baltarusijos režimui, tačiau europarlamentarai Bronis Ropė ir Rebecca Harms atkreipė dėmesį, kad ES šalys yra nevieningos šiuo klausimu, todėl Astravo AE klausimas Europos Parlamente bus keliamas dar ne kartą, nes tai ne vien Lietuvos saugumo problema. Rebecca Harms priminė, kad nuo Černobylio avarijos, įvykusios 1986 metais nukentėjo ir didelė dalis Vakarų Europos. „Yra atlikti tyrimai Vienoje, Austrijoje, kur padidėjęs onkologinių susirgimų skaičius siejamas būtent su Černobylio tarša“, – diskusijoje kalbėjo R.Harms. Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad nereikėtų dėti viltis į naujos statomos jėgainės patikimumo testus, kuriuos Baltarusija žadėjo padaryti iki 2017 metų. Visų pirma, tai yra „popierinis testas“, galima sakyti – tik formalumas. Antra, šį testą tikriausiai atlikinės pati atominės jėgainės statytoja – Rusijos koncernas „Rosatom“. Todėl objektyvumo net negalima tikėtis. Nereikia ir testų: balandžio viduryje dar nepastatytoje Astravo AE įvyko avarija – sugriuvo statomo branduolinio reaktoriaus valdymo patalpų perdangos. Apie pasibaisėtiną „Rosatom“ darbų kokybę perspėjo anksčiau Vilniuje viešėjęs Rusijos fizikas ir aplinkosauginės organizacijos „Belona“ aktyvistas Andrejus Ožarovskis. Jis papasakojo apie panašią griūtį šiuo metu statomoje Leningrado AE: konstrukcijos, kurios pagal projektą turėtų atlaikyti didelio lėktuvo smūgį, sugriuvo nuo savo paties svorio.
Negalima dėti vilčių ir į tarptautinės at ominės agentūros (TATENA) išvadas. „Ši organizacija yra lobistinė, siekianti kuo didesnės branduolinės energijos plėtros, ir dar nė vienai atominei jėgainei pasaulyje ji nėra pasakiusi „ne““, – diskusijoje kalbėjo Rebecca Harms. „Elektrinės statybos užbaigimą gerokai atitolintų tik aiški Lietuvos ir kitų šalių pozicija nepirkti Astravo AE pagamintos energijos ir neleisti ją eksportuoti naudojantis Lietuvos tinklais. Reikia ne valdžios pakalbėjimo apie tai, o atitinkamo įstatymo“, – teigė Bronis Ropė. Jam pritarė žmonės iš salės, kuriems renginio vedėjas žurnalistas Aurimas Pere dnis vos spėjo dalinti mikrofonus. „Koks kvailys sugalvojo už ES pinigus Visagine statyti energijos keitiklį, kai mes planuojame atsiskirti nuo Rusijos energijos sistemos?“, – klausė vienas iš diskusijos dalyvių. Ir iš tiesų, nors jau kuris laikas kalbama, kad mums reikia sinchronizuoti savo elektros tinklus su Vakarų Europa, tebevyksta projektai, dar labiau pririšantys mus prie Rusijos elektros energijos sistemos. Diskusijoje dalyvavo ir dabartinių opozicinių partijų atstovai, tuo tarpu iš valdančiųjų neatvyko niekas. Tai parodo, kiek iš tikrųjų dabartiniai valdžiai „rūpi“ Astravo AE problema.
Branduolinio saugumo tema kitą dieną persikėlė į Panevėžį, J. Masiulio knygyną, kur turėjo būti susitikimas su Nobelio premijos laureate Baltarusijos rašytoja Svetlana Aleksejevič. Deja, dėl kliūčių išduodant vizą rašytoja į knygyną neatvyko, bet kilus visuomenės pasipiktinimui, Lietuvos užsienio reikalų ministerija organizavo automobilį, kuriuo iš Minsko žymi rašytoja atvežta į vėliau tą dieną vykusį spektaklį. Panevėžio J. Miltinio teatre Svetlanos Aleksejevič knygos „Černobylio malda“ motyvais pastatytame spektaklyje vaidino žymi lietuvių aktorė Eglė Špokaitė. „Tiek knyga, tiek spektaklis – tai jaudinantis pasakojimas apie to meto tikrovę, kurios neturime teisės užmiršti. „Černobylio malda“ – viena geriausių knygų, kurią teko perskaityti. Džiaugiuosi, kad jau yra ir lietuviškas vertimas, todėl siūlau visiems šią knygą turėti savo bibliotekose, kaip neatsiejamą mūsų istorijos dalį“, – renginių Vilniuje ir Panevėžyje metu kalbėjo europarlamentaras Bronis Ropė.
Nors jau praėjo 30 metų, bet Černobylio AE vis dar gali virsti nauja katastrofa. „Nėra jokio tolesnio plano, kaip neutralizuoti ir išardyti ketvirtąjį bloką, – teigia Rebecca Harms. – Nėra plano, kaip surinkti tai, kas liko išsilydžius reaktoriui. Todėl aš stipriai palaikau požiūrį, kad reikia pasiekti naują tarptautinį susitarimą ir sukurti tarptautinį komitetą, kuris rūpintųsi ketvirtojo reaktoriaus išardymo darbais. Ši problema iš tiesų yra amžina, ji daug svarbesnė už sarkofago virš reaktoriaus statybas“, – sakė politikė.
„Pavojinga išliko ir Ignalinos AE. Didelė dalis radioaktyvių medžiagų vis dar laikoma reaktoriuje. Technologijų, kur jas saugiai Lietuvoje padėti – nėra. Dabar kraunama į konteinerius ir užkasama. Po 50 metų juos reikės atkasti ir perkrauti į kitus konteinerius, antraip sprogs nuo susikaupusių dujų. Iš tiesų, kiekviena nauja atominė elektrinė yra nauja amžina problema, kurią neturime teisės užkrauti ateinančioms kartoms“, – sakė Bronis Ropė.
Diskusija kitomis Europos žaliesiems svarbiomis temomis persikėlė į Kauną, kur Aleksandro Stulginskio universitete vyko konferencija „Gyvybingas kaimas – galimybė XXI amžiaus Lietuvai“. Pasak europarlamentarės Rebekos Harms, visuomenė dažnai klaidingai tapatina tvarų ūkininkavimą ir aplinkosaugą. „Tvarumo idėja apima ne vien aplinkos saugojimą, bet ir žmogų, jo ekonominius interesus, socialinę gerovę, siekiant pusiausvyros visose srityse“, – sakė R. Harms, apsilankiusi Aleksandro Stulginskio universitete.
„Ką gauni iš tėvų, priimk, gausink ir rūpinkis, kad galėtum perduoti kitai kartai. Rūpintis reikia ne vien derlingumu, bet ir žemės kokybe, vandeniu, vandens prieinamumu, gyvūnų gerove. Tai ne vien žaliųjų idėja. Tai turėtų būti žmonijos ūkininkavimo esminis principas, – sakė Rebecca Harms. Ji taip pat kritikavo ES tiesioginių išmokų politiką, nes didžiąją išmokų dalį pasiima didieji žemvaldžiai.. Anot R. Harms, labiau remiami turėtų būti tie ūkininkai, kurie labiau rūpinsis aplinka, gamta, gruntiniais vandenimis, naudos mažiau pesticidų, pereis prie ekologiškos gamybos.
Ji akcentavo, kad daugiau lėšų reikia skirti gamybos plėtrai, ūkiuose gaminamos produkcijos perdirbimui. „Būtina skatinti pieno ūkių kooperaciją, pačių ūkininkų kontroliuojamą pieno produktų gamybą“, – sakė R. Harms.
Pasak europarlamentaro Bronio Ropės, kitąmet numatyta 2014-2020 m. finansinio laikotarpio vidurio peržiūra. Jis įregistravo pasiūlymą dėl papildomo biudžeto lėšų skyrimo išlyginti išmokų netolygumus. Anot B. Ropės, 10 metų pereinamasis laikotarpis dėl išmokų suvienodinimo praėjo, tačiau rezultatai žemdirbių netenkina.
Konferencijoje taip pat kalbėjusio Žemės ūkio rūmų vicepirmininko Broniaus Markausko teigimu, aplinkosauga nėra pati maloniausia tema ūkininkams, bet žemdirbiai supranta jos būtinybę. „Mes privalome laikytis gyvūnų gerovės, aplinkosaugos reikalavimų, nes esame remiami Bendrosios žemės ūkio politikos, t. y. visos ES vartotojų pinigais, todėl turime užtikrinti vartotojų teisę į sveiką maistą“, – teigė B. Markauskas. Jis atkreipė dėmesį, kad labai daug ir be prasmės ūkininkai praleidžia laiko pildydami popierius ir tai dažnai nuteikia prieš aplinkosaugos reikalavimus. Ūkininkų požiūris į aplinkosaugą pagerėtų, jei to „popierizmo“ būtų mažiau.
Konferencijos dalyviai klausė, kiek dar ES leis naudoti glifosatą. Pasak Bronio Ropės, Europos Sąjunga pratęsė glifosato naudojimą dar 7-eriems metams, tačiau jo naudojimas ribojamas: nuo kitų metų glifosatas nebus lengvai prieinamas parduotuvėse, juo nebus galima purkšti laukų prieš derliaus nuėmimą.
Taip pat buvo užduotas klausimas, ar naudingas Lietuvos ūkininkams ES-JAV prekybos susitarimas. „Mes kol kas esame skeptiški. Analizuodama derybas, matau daug grėsmių. Amerikos ūkiai gigantiški, būtų keista jiems visiškai atverti rinką, nes mūsų ūkiai niekada nesugebės su jais konkuruoti. Tai didelė grėsmė Europos mažiems šeimos ūkiams. ES turi apsispręsti, kaip apsaugoti ES šalių ūkius prieš pasirašant sutartį“, – savo nuomonę dėl ES-JAV prekybos sutarties išdėstė Europos Parlamento Žaliųjų / Europos laisvojo aljanso bendrapirmininkė Rebecca Harms.
Parengė Andrejus Gaidamavičius
