Šiandien Žemės ūkio ministerijoje žemdirbių atstovai kartu su ministre V. Baltraitiene susitarė dėl valstybės paramos pieno gamintojams paskirstymo. Bendru susitarimu buvo priimta mano siūloma paskirstymo schema.

Visada pasisakiau, kad viena iš išeičių pieno sektoriui yra aktyvesnė ūkininkų kooperacija. Šiandienos sprendimas mažai reikšmingas finansiškai, bet siunčia aiškų signalą, kad kooperuotas ūkininkas bus paremtas stipriau. 18 mln. eurų kaip nuostolių dalies kompensavimą Ministerija pažadėjo išmokėti balandžio pradžioje principu – už vieną karvę, kaip valstybės pagalbą, mokėti po 66 eurus, o kooperuotiems – 10 proc. didesnę. Visi pieno gamintojų kooperatyvai turės pateikti Žemės ūkio ministerijai savo pajininkų sąrašus.

Džiaugiuosi, kad Lietuva sąmoningai pasirinko žengti kooperacijos keliu, sėkmingai pasiteisinusiu senosiose ES valstybėse. Manau, tai signalas, kad ieškoma sprendimų, kaip pieno sektoriui padėti išbristi iš duobės. Lietuvoje kooperacija yra sąlyginai jaunas reiškinys ir skaičiuoja vos antrą dešimtmetį, nors daugiametė sėkminga ūkininkų kooperacija ES senbuvėse įtikinamai parodo, jog tik kooperuoti žemdirbiai, apimantys visas pasiūlos grandinės dalis nuo gamybos iki perdirbimo bei prekybos, turi ilgalaikes ir tvarias perspektyvas.

Teigiamai vertinu ir sprendimą tobulinti Pieno rinkos reguliavimo įstatymą. Nors įstatyme yra spragų, esu įsitikinęs, kad susidariusioje situacijoje vienoks ar kitoks santykių tarp pieno pardavėjų ir supirkėjų reguliavimas bei antkainių ribojimas pieno sektoriuje yra reikalingas.

Toliau aktyviai dirbu Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, kontaktuoju su Komisaru F. Hoganu dėl galimybės reguliuoti pieno gamybą, ypač tose šalyse, kuriose pagaminamo pieno kiekiai stipriai auga.