Vėlyvą kovo 7osios vakarą Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nariai tęsė sunkius debatus apie padėtį žemės ūkyje su už šį klausimą atsakingu Europos Komisijos nariu Filu Hoganu (Phil Hogan). Diskusijos pradžia – nuvilianti: vertindamas padėtį komisaras Hoganas pabrėžtinai vartojo terminą „įvykiai pieno sektoriuje“, nes, kaip pats pripažino, - „pažangos šiame sektoriuje yra tikrai mažai“.

Nors visi į diskusiją susirinkę AGRI komiteto nariai tikėjosi, jog komisaras pateiks konkrečias krizės žemės ūkyje sprendimo priemones, jo kalba prasidėjo nuo jau įgyvendintų priemonių apžvalgos. Iš tiesų, menkai susipažinusiam stebėtojui gali pasirodyti, kad Komisija padarė nemažai – tik prasidėjus krizei ji reagavo nedelsiant, rado daugiau nei 150 mln. eurų paramai pieno sektoriui, įgyvendino 120 kitų paramos priemonių. Tik ar to pakanka ūkininkų padėčiai bent kiek pagerinti?

Panašu, kad komisaras pagrįstai kritikuoja ir valstybes nares – kol kas tik 10 iš 28 valstybių narių įgyvendino visas Komisijos numatytas paramos žemės ūkiui priemones. Labai norėtųsi, jog Lietuva būtų bent jau tarp šių dešimties.

Šiek tiek vilčių teikia komisaro pažadas spręsti ūkininkus kamuojančias struktūrines rinkos problemas – kovoti su nesąžiningomis prekybinėmis praktikomis, sustabdyti baudų mokėjimą, remti ūkininkus, kurie sumažino mėsos gamybą, sukurti paramos eksportui priemonę. Belieka viltis, jog kovo 8ąją Parlamentas pritars 250 milijonų vertės programai - Pieno, vaisių ir daržovių tiekimo mokykloms schemai, prie kurios rengimo prisidėjo ir B. Ropė, ir kuri yra skirta ne tik tiekti vaisius ir daržoves mokiniams, bet ir mokyti vaikus maitintis sveiku ir Europoje užaugintu maistu. Tik ar to pakaks?

Kai kas komisaro kalboje tikrai verčia sunerimti. Argumentuodamas tuo, jog negalima skatinti dar didesnės pieno gamybos, jis aiškina, jog didesnė intervencinė kaina pieno produktams nėra tikslinga. Nors komisaras ragina galvoti apie sprendimų ilgalaikes pasekmes, tačiau sunku suvokti kokį Europos žemės ūkio vaizdą jis mato ilgalaikėje perspektyvoje.

Vilčių teikia ir numatomos priemonės, skirtos rinkos skaidrumo didinimui, geresnei ūkininkų prieigai prie finansų rinkų, ūkininkų padėties žemės ūkio produktų grandinėje stiprinimui: visa tai skirta tam, kad ateityje ūkininkų padėtis pagerėtų. Tuo pačiu tikslu komisaras jau šiemet inicijuoja 2012 m. įsigaliojusio Pieno paketo peržiūrą. Daug tikimasi iš naujų rinkų paieškos. Deja, jų ieškoti sekasi ne itin sėkmingai. Komisaras griebiasi šiaudo – kalba apie viltis dėl laisvosios prekybos (TTIP) sutarties su JAV, tačiau čia pat pripažįsta, jog šį susitarimą sudaryti iki B. Obamos kadencijos pabaigos galimybės yra itin nedidelės. Analogiškas nusivylimas dvelkia ir kalbant apie prekybos su Rusija atnaujinimą – nepaisant vykstančio dialogo, o taip pat ir komisaro Andriukaičio pastangų susitarti su šios šalies fitosanitarais, panašu, kad šita rinka lieka uždaryta.

Europarlamentarai komisarui negailestingi – iš esmės visi kalbėtojai kartoja Lietuvos ūkininkų suformuluotą poziciją, jog žemės ūkio produkcijos gamybos kvotų panaikinimas buvo klaida: maisto kainos galutiniams vartotojams nesumažėjo, o supirkimo kainos – nukrito žemiau nuostolių ribos. Komisaras mėgina nusukti kalbą – vietoje liberalizuojant rinką padarytų klaidų pripažinimo, kalba apie paramą ūkininkams. Tačiau europarlamentarai, nepriklausomai nuo to iš kokios šalies yra ir kokiai partijai atstovauja, lieka vieningi – žemės ūkio rinkos liberalizavimas ir kvotų atsisakymas buvo klaida, Komisija turi ją taisyti, o ne kurti beviltiškas strategijas. Kitaip visose 28 valstybėse narėse netrukus bus labai daug piktų ūkininkų arba tiesiog visai neliks žemės ūkio.

Tai, kad ši frazė nėra tušti žodžiai, patvirtina Prancūzijos atstovas Jose Bovė, pakvietęs susirinkusiuosius tylos minute pagerbti daugiau nei 600 šiemet nusižudžiusių Prancūzijos ūkininkų. Deja, procentine išraiška tokie Lietuvos ūkininkų nuostoliai gali būti gerokai didesni.

B. Ropės pasisakymo vaizdo įrašą galima peržiūrėti čia: