Šiuo metu galiojanti žemės ūkio produktų pavadinimų geografinė apsauga suteikia galimybes išsaugoti tam tikros šalies per šimtmečius susiklosčiusią kultūrą ir kulinarinį paveldą. Tačiau, kaip mes žinome, paveldas – tai ne tik maistas, bet ir įvairūs amatų dirbiniai. Lietuvoje kol kas nėra matomas piktnaudžiavimas geografinėmis nuorodomis ne žemės ūkio srityje, nors ir mano šalyje yra unikalių dirbinių, pavyzdžiui muzikos instrumentų, kurie turi aiškias geografines nuorodas. Tačiau esant bent teorinei tokio piktnaudžiavimo galimybei, reikėtų iš anksto tam pasiruošti. Būtų gaila, jei tarkim mūsų šalyje gerai žinomą dūdmaišį „Labanoro dūdą“, turintį aiškią geografinę nuorodą į vietovę, iš kurios šis muzikos instrumentas yra kilęs, pradėtų gaminti bet kas ir ne pagal originalius pavyzdžius. Taip būtų pakenkta šio dirbinio vardui ir autentikai. Manau, kad geografinių nuorodų apsaugos srityje neturėtų būti skirtumas tarp žemės ūkio ir ne žemės ūkio produktų. Tai nebus paprasta reglamentuoti, bet pasitarnautų kiekvienos ES šalies kultūrinio identiteto apsaugai, kas tampa labai aktualu šiame vis labiau globalėjančiame pasaulyje.

Šaltinis čia.