Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto diskusijose apie BŽŪP
2015-09-29
Diskusijose apie Bendrąją žemės ūkio politiką B. Ropė pabrėžė pajamų iš žemės ūkio ir miškininkystės svarbą. Deja, šioje srityje per pastaruosius metus situacija nepagerėjo, kai kuriose šalyse ji tapo kritiška. Šiandien daug diskutuojama apie sąžiningą atsiskaitymo grandinę, tačiau kai kuriose šalyse ant išnykimo ribos balansuoja pieno sektorius, o Baltijos šalyse bei Lenkijoje – dar ir afrikinis kiaulių maras. Jei prarasime pieno, kiaulininkystės sektorius, kokios žemės ūkio šakos šiuose regionuose liks? Juk grūdų sektorius nereikalauja gyventi kaime. Kas nutiks su kaimiškaisiais regionais? Sofos ūkininkai – dar viena problema, kurios nepavyksta išspręsti. Pasinaudoję nuosavybės teise į žemę bei išmokų galimybėmis, šie žemės savininkai realiai kaime negyvena ir prie kaimo plėtros neprisideda. Šiandien virš 80 proc. Europos Sąjungos ūkininkų yra vyresni, nei 60 metų. Į žemės ūkį ateinančio jaunimo nedaugėja. Todėl privalome imtis ryžtingų žingsnių sąžiningai atsiskaitymo grandinei reguliuoti. Europos Sąjungos siekis skatinti gamintojų kooperaciją, gamintojų organizacijų kūrimąsi yra teisingas, tačiau reikalaujantis laiko reiškinys. Sprendimus būtina priimti nedelsiant, kad žemės ūkis, kaimo plėtra galėtų gyvuoti iš sąžiningų kainų už pagamintą produkciją.
