Nepaisant pastaraisiais metais priimtų svarbių sprendimų, akivaizdu – šalys narės iki šiol stokoja didesnio susitelkimo bendros ES saugumo ir gynybos politikos klausimu. Šiuo metu beveik visos ES šalys narės dairosi viena į kitą ir tikisi, kas jų saugumu pasirūpins kas nors kitas. Arba galvoja tik apie savo šalies saugumą. Nebegalima laukti, turime jau šiandien žinoti, kokių konkrečių priemonių kartu imsimės kilus bet kokiems vidaus ir išorės iššūkiams. Tinkamas koordinavimas, aiškus planavimas, didesnis dėmesys krizių prevencijai ir pasirengimui, pakankamas saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo finansavimas – štai ko mums trūksta. Be abejonės, skiriant didesnes lėšas būtinas ir didesnis skaidrumas, todėl B. Ropė visiškai pritarė, kad turi būti atliktas septyniolikos užsienyje vykdomų Europos misijų efektyvumo vertinimas. Bet ne tik finansavimas yra problema. Iškalbingas faktas: į Sąjungos vykdomas karines operacijas yra įsitraukusios ne visos valstybės narės. Metas baigti rengti skambias deklaracijas, būtina pradėti iš esmės dirbti Europos saugumo ir gynybos užtikrinimo srityje.

Vaizdo įrašą atsiųsk iš čia.