Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, šiuo metu jungianti 160 žemės ūkio, uždarųjų akcinių, kooperatinių bendrovių, perspektyvių žemės ūkio įmonių, džiaugiasi sėkmingu ir efektyviu bendradarbiavimu su EP nariu B. Rope. Reaguodamas į LŽŪBA susirūpinimą dėl Europos Komisijos inicijuotų „žalinimo“ reikalavimų, įnešusių daug sumaišties ne tik Lietuvos, bet ir visos ES ūkininkams, B. Ropė pateikė užklausą Europos Komisijai, kaip pritaikyti praktikoje Komisijos deleguotojo reglamento 639/2014 nuostatas dėl žalinimo, nepažeidžiant reikalavimų, keliamų ekologiniu atžvilgiu svarbioms vietovėms. Užklausa, į kurią tikimasi oficialaus raštiško EK atsakymo, skamba taip:
„Norėčiau pateikti klausimą dėl konkrečios situacijos, į kurią patenka ūkininkas, siekdamas laikytis žalinimo reikalavimų.
Ūkininko pasėlių plotas sudaro 70 ha. Ūkininkas laikosi tokios sėjomainos: kviečiai, miežiai, rapsai. Be to, 10 ha plote ūkininkas pasėja garstyčių, kurias aparia, siekdamas gerinti dirvožemio kokybę, mažinti mineralinių trąšų poreikį ir t. t.
Remiantis pasėlių deklaravimo taisyklėmis, ūkininkas patenka į padėtį be išeities. Visais atvejais būtų pripažįstama, kad jis pažeidžia ekologiniu požiūriu svarbioms vietovėms taikomus reikalavimus, kadangi:
a) deklaruojant garstyčias kaip ketvirtąją kultūrą (nors tai būtų netiesa, nes jis jas užaria), būtų taikomos sankcijos už ekologiniu požiūriu svarbioms vietovėms taikomų reikalavimų nesilaikymą;
b) deklaruojant garstyčias kaip žaliąjį pūdymą, būtų taikomos sankcijos už ekologiniu požiūriu svarbioms vietovėms taikomų reikalavimų nesilaikymą, nes Komisijai kažkodėl priimtina, kad žaliajame pūdyme augtų tik žolinė augalija ir nebūtų jokių kitų augalų;
c) deklaruojant garstyčias kaip tarpinius augalus, būtų taikomos sankcijos už ekologiniu požiūriu svarbioms vietovėms taikomų reikalavimų nesilaikymą, nes Komisija nusprendė, kad garstyčios turi būti auginamos tik mišriai su kitomis kultūromis, o ne grynos, nors Lietuvos žemės ūkio praktikoje tai niekuomet nebuvo taikoma.
1. Ar Komisija galėtų patarti, kaip spręsti šią dilemą, kilusią siekiant vykdyti Reglamento Nr. 639/2014 reikalavimus?
2. Ar Komisija galėtų pateikti mokslinių tyrimų išvadas, rekomendacijas ir praktinės patirties pavyzdžius, pagrindžiančius, kad Lietuvoje garstyčios turi būti auginamos ne grynos, o mišiniais, kaip nurodyta Reglamento Nr. 639/2014 45 straipsnio 9 dalyje?“
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asocaciacija tikisi, kad šie praktiniai klausimai ne tik leis geriau suvokti minėto reglamento reikalavimus, bet kartu sužadins rimtas teisines diskusijas dėl pernelyg smulkmeniško Europos Komisijos kišimosi į valstybių narių kompetenciją, kurią garantuoja Lisabonos sutartis.
