Europos Parlamentas balandžio 28 dieną pritarė siūlymui apriboti maksimalią „maistinių“ biodegalų kvotą iki 7 proc. Taip pat siūloma pereiti prie biodegalų, gaminamų ne iš maistinių kultūrų, o iš nemaistinės biomasės, pavyzdžiui, iš šiukšlių ar dumblių. Dėl šios direktyvos sutarta su ES Taryba. Valstybės narės turės ją įgyvendinti iki 2017 m.

Bronis Ropė (Žaliųjų frakcija) pažymėjo: „Tokios drastiškos politikos permainos dar kartą parodo, kad teisėkūra turi būti labai pamatuota. Lietuvoje biodegalų rinkos augimas buvo labai ženklus: pastatytos net keturios biodegalų gamyklos. Labai svarbu, kad pasiūlyta apsaugoti esamas investicijas iki 2020 m.“ EP nario nuomone, norint skatinti pažangiųjų biodegalų plėtrą, svarbu užtikrinti, kad gyvybingos įmonės galėtų investuoti į pažangą.

Primename, kad siekdama sumažinti anglies dvideginio išlakas transporto sektoriuje ES ilgą laiką skatino biodegalų gamybą iš maistinių kultūrų. Tačiau paaiškėjus, kad išpopuliarėjęs javų auginimas degalams gali privesti prie miškų vertimo dirbama žeme ir taip dar labiau padidinti anglies dioksido išlakas, siekiama pereiti prie biodegalų, gaminamų ne iš maistinių kultūrų, o iš nemaistinės biomasės, pavyzdžiui, iš šiukšlių ar dumblių. Europos Sąjungos narės įsipareigojusios iki 2020 metų pasiekti, kad atsinaujinančių energijos išteklių, sunaudojamų transporte, dalis būtų ne mažesnė kaip 10 proc. Populiariausia „žalioji“ alternatyva tradiciniams degalams – biodegalai, gaminami iš kviečių, rapsų, cukranendrių, palmių. Tačiau pasklidus abejonėms, ar biokuras ekologiškai veiksmingas, Komisija pasiūlė riboti „maistinių“ biodegalų gamybą.