Keletas valstybių narių, įskaitant Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, patiria vis didesnių sunkumų, susijusių su afrikinio kiaulių maro plitimu per ES rytines sienas. Anot žemdirbių, afrikinio kiaulių maro padarinius pradėjo jausti ir kiti žemės ūkio sektoriai, tokie, kaip grūdų ar galvijų. Šis poveikis visų pirma pasireiškia kaip kai kurių ES ir ne ES valstybių narių importuotojų piktnaudžiavimas derantis dėl grūdų, galvijų ar kitos žemės ūkio produkcijos importo iš afrikinio kiaulių maro paveiktų valstybių.

Pasitaiko atvejų, kai motyvuojant tuo, kad importuojamos prekės, kurios nėra kiauliena, yra iš su užkrėstais besiribojančių ar užkrėstų regionų, reikalaujama ženklių nuolaidų produkcijos kainai. Kadangi tiesioginių sąsajų tarp afrikinio kiaulių maro užkrato plitimo ir galvijų ar grūdų eksporto nėra įrodyta, tokius importuotojų veiksmus galima laikyti diskriminuojančiais afrikinio kiaulių maro užkrėstų teritorijų ūkininkų atžvilgiu.

Todėl B. Ropė paprašė Europos Komisijos nurodyti:
Kokių priemonių ji ketina imtis, siekdama informuoti ES ir trečiųjų šalių importuotojus apie sąsajų tarp afrikinio kiaulių maro užkrato plitimo ir galvijų, grūdų ar kitų žemės ūkio prekių eksporto nebuvimą bei galimai diskriminacinius veiksmus, kai afrikinis kiaulių maras pirkėjų neteisėtai naudojamas kaip argumentas produkcijos kainai mažinti, kaip antai reikalaujant nuolaidos už produkciją, kuri negali būti užkrėsta šia liga (pvz. grūdai ar veršiena)?

Kokių priemonių ketina imtis, siekdama užkirsti kelią tokiems galimai nesąžiningiems importuotojų veiksmams?