Europos Parlamento narys Bronis Ropė: Lietuva pirmoji išgirdo mūsų raginimą
2015-02-23
Europos Parlamento narys Bronis Ropė: Lietuva pirmoji išgirdo mūsų raginimą

Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė remia Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės iniciatyvą Lietuvoje priimti įstatymą, kuriuo būtų draudžiami nesąžiningi ūkio subjektų, prekiaujančių pieno gaminiais, veiksmai ir užtikrinta žaliavinio pieno pirkėjų ir jo pardavėjų interesų pusiausvyra. Bronio Ropės teigimu, griežtesnis supirkimo kainų rinkos reguliavimas visiškai atitinka nuotaikas Europos Parlamente, kur aktyviai ieškoma būdų, kaip užtikrinti sąžiningus santykius maisto grandinėje. B. Ropė ne kartą pasisakė už tai Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros posėdžių metu. Artimiausias Komiteto posėdis vyks vasario 23-24 dienomis. Apie Lietuvoje siūlomą įstatymą B. Ropės kalbės ir vasario 25 d. Europos Parlamento plenarinio posėdžio metu.

B. Ropės teigimu, santykiai tarp gamintojo, perdirbėjo ir prekybininko turi būti reguliuojami šalyse, kur gamintojų kooperacija dar nėra gerai išplėtota, kaip yra ir Lietuvoje. Tik tuomet galima pradėti kalbėti apie sąžiningą konkurenciją. Laisva rinka atsiranda tik po to, kai visi sutaria žaisti „sąžiningai“. Tai aktualu ir kitiems žemės ūkio sektoriams – gyvulininkystei, vaisiams ir daržovėms. Visur situacija labai panaši.

Kaip teigia Europos Parlamentaras, jei paliekame ūkininkus perdirbėjų ir prekybininkų savivalei, praranda prasmę visa parama žemės ūkiui. Juk iš pradžių iš mokesčių mokėtojų surenkami pinigai, jie keliauja į ES biudžetą, vėliau grįžta mūsų žemės ūkiui išmokų pavidalu, tačiau juos faktiškai gauna ne žemdirbys, o perdirbėjas ir perpardavinėtojas, siūlantis supirkti ūkininko produkciją pusvelčiui ar net žemiau savikainos. Faktiškai parama pasiekia ne tuos, kuriems jos reikia. Šis klausimas Lietuvai ypač aktualus, nes turime palankias sąlygas žemės ūkio gamybai. Pagrindinių maisto produktų supirkimo rinkų reguliavimas ženkliai padidintų užimtumą, gyventojų ir valstybių pajamas bei pritrauktų į šį sektorių jaunimą.

Nepaisant būsimo liberalių kritikų spaudimo, svarbu tęsti diskusijas dėl supirkimo kainų reguliavimo Lietuvoje ir visoje Europoje. Esant politinei valiai, Lietuvoje siūlomą įstatymą galima patobulinti ir suderinti su Europos Komisija. Pavyzdžiui, siūlymas žymėti pieno kilmę visiškai atitinka ES tendencijas (neseniai Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl mėsos kilmės žymėjimo). Verta diskutuoti apie pieno žaliavos kilmės reglamentavimą ES mastu. B. Ropė teigia dėsiantis pastangas, kad šį Lietuvos iniciatyva Europoje būtų suprasta, ieškant būdų, kaip ją suderinti su Europos teise ir priimti. Ypatingai sveikintina iniciatyva įvesti reikalavimą pagrįsti žaliavinio pieno kainos mažinimą tuo atveju, kai žaliavinio pieno pirkėjas mažina pieno pirkimo kainą, nustatytą žaliavinio pieno pirkimo-pardavimo sutartyje, daugiau nei 3 procentais.

Anot B. Ropės, Lietuvoje susiformavusi pieno ūkio struktūra nepalanki žaliavinio pieno gamintojams - pieno gamintojai yra sąlyginai smulkūs, kooperuota nedidelė jų dalis, todėl pavieniai ūkininkai neturi didelės derybinės galios. Šiame sektoriuje kol kas nėra gamintojų organizacijų, kurios galėtų padėti sustiprinti derybines pieno gamintojų galias, o pieno perdirbimo sektoriuje ryški oligopolinė struktūra. Dabartinėje krizinėje situacijoje pieno gamintojai priversti taikstytis su pieno supirkėjų jiems primetamomis sąlygomis, parduoti pieną nuostolinga, žemiausia Europos Sąjungoje kaina, kai kuriais atvejais tesiekiančia 12 euro centų už kilogramą, neturėdami jokių galimybių derėtis dėl pieno supirkimo sutarčių. Be to, pasitaiko tokių atvejų, kai žaliavinio pieno supirkėjai, manipuliuodami situacija, atsisako supirkti pieną iš kooperuotų pieno gamintojų, arba nustato jiems žemesnes kainas už superkamą pieną, nei tiesiogiai pieną pristatantiems, nekooperuotiems ūkininkams. Tai stabdo kooperacijos reiškinio plėtrą žemės ūkio sektoriuje. Pienas yra išskirtinis produktas, reikalaujantis realizavimo nedelsiant – pieno gamintojas negali jo sandėliuoti „iki geresnių laikų“, kaip, pavyzdžiui, grūdų ar daržovių. Šiandieninė situacija pieno sektoriuje pasiekusi kritinę ribą ir ne veltui išprovokavo pieno gamintojų suvažiavimą – šviesaus rytojaus nebematantys pieno gamintojai griebiasi bet kokios galimybės išbristi iš ypač sudėtingos situacijos.

Apklausa

Kaip vertinate elektros rinkos liberalizavimo procesą?
Pasirinkimai

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 675 06277
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 691 44132
j.klaudija@gmail.com