Be mažųjų ūkių kraštas taptų skurdesnis (Ropės biuro diskusija)
2014-11-18
Be mažųjų ūkių kraštas taptų skurdesnis (Ropės biuro diskusija)

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Žemės ūkio naudmenas deklaruoja kasmet vis mažiau subjektų, tačiau deklaruojami plotai didėja. Dalis žmonių pasitraukia iš aktyvios žemės ūkio veiklos. Vyksta natūralus procesas: garbaus amžiaus močiutės, jau neturinčios jėgų rūpintis žeme, ją perleidžia kitiems. Drauge mažėja ir smulkiųjų ūkių skaičius. Ekspertai tvirtina, kad tai nėra naudinga nei mūsų kraštovaizdžiui, nei kaimo gyvybingumui.

Naujojo finansinio laikotarpio politika mažiesiems ūkiams, atrodo, yra palanki. Tačiau ar esame linkę pasinaudoti proga paremti silpniausią rinkos dalyvį? Europarlamentaro Bronio Ropės biure apie tai diskutavo ekspertai iš Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, VšĮ „Darnaus vystymosi centras“, Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros.

Buvusios ganyklos užkrūmija
Pasitelkę nuotraukas, darytas iš kosmoso, „Darnaus vystymosi centro“ ekspertai stebi, kaip kinta kaimo kraštovaizdis. Pokyčiai, prie kurių nemaža dalimi prisideda bendroji žemės ūkio politika ir Kaimo plėtros programos paramos priemonės, yra akivaizdūs, bet nebūtinai teigiami.

Kaimiškasis kraštovaizdis yra vyraujantis – užima 59,68 proc. visos mūsų šalies žemės dangos (gamtiniam kraštovaizdžiui tenka 36,39 proc., o miestams – vos keli likusieji). Kaimo kraštovaizdis savo ruožtu skirstomas į keletą būdingų elementų: dirbami laukai, pievos ir ganyklos bei mišrios, kompleksinės žemėnaudos, įprastos, pvz., sodybų aplinkai.

Pasak darnaus žemės ūkio ir aplinkosaugos eksperto Liutauro Stoškaus, didžiausi pokyčiai įvyko ganyklose.

Sumažėjus gyvulių skaičiui, dalis ganyklų virto dirbamais laukais. Šiek tiek plotų „nukeliavo“ į kompleksinę žemėnaudą – atsirado kaimo turizmo sodybos, antrieji namai ir pan. Dalis buvusių ganyklų tiesiog užkrūmijo. Nuo 2006 m. prarasta apie 15 tūkst. ha ganyklų.

Žemės ūkio naudmenos apleidžiamos, krūmais užželia ten, kur intensyviai žemdirbystei sąlygos yra nepalankios. „Žemės dangos stebėjimus atliekame nuo 1996 m. ir galime konstatuoti – Lietuva krūmija“, - teigia L. Stoškus. Jis pripažįsta, kad per tą periodą atsirado ir naujų ganyklų, paprastai intensyvios žemdirbystės rajonuose. Tačiau tai yra lašas, palyginti su tuo, kas prarasta, užsėtos naujos ganyklos sudaro vos 0,26 proc. bendro pokyčio.

Oficialioje statistikoje neatsispindi?
Kad dalis žemėnaudų yra apleidžiamos, yra šokiruojanti žinia, nes vis dar gyvename lietaus krašte, kuriame pati gamta suplanavo gyvulininkystei palankesnes sąlygas. Oficialioje statistikoje kaimiškojo kraštovaizdžio pokyčiai tarsi neatsispindi. Nors gyvulių mažėjimo tendencija yra fiksuojama, NMA žemėnaudų deklaravimo duomenys vertinami teigiamai.

NMA Administravimo projektavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Sigutės Stakvilevičienės pernelyg nestebina darnaus žemės ūkio ir aplinkosaugos eksperto pateikiamos įžvalgos. Apleistas žemės ūkio naudmenas iš dalies galima susieti su vyresnio amžiaus žemės savininkais. Tarp tiesioginių išmokų siekiančių pareiškėjų yra ir 90-mečių. Tie, kurie greta neturi vaikų ar anūkų, ar žemes norinčių nuomoti kaimynų, plotus tiesiog apleidžia. Taip pat galima daryti prielaidą, kad krūmais užželia plotai vakarykščių „sofos“ ūkininkų, kurie atsisakė minties siekti tiesioginių išmokų. Nemažai daliai pareiškėjų ūpas teikti paraiškas praėjo 2012 metais, kai buvo įvestas reikalavimas deklaruojant vien pievas ir ganyklas laikyti gyvulius.

Praėjusiais metais tik pievas ir ganyklas (90-100 proc.) deklaravo beveik trečdalis visų pareiškėjų – 51 tūkst. Kiek po šiuo skaičiumi slepasi vadinamųjų „sofininkų“, nėra aišku. Iš dalies jie atpažįstami pagal pritaikomas sankcijas dėl kompleksinių paramos reikalavimų nesilaikymo, nors į tą pačią pareiškėjų grupę patenka ir smulkiųjų ūkininkų, ir vyresnio amžiaus kaimo gyventojų.

NMA duomenimis, 2012 m. sankcijų „pievininkams“ skaičius (daugiausia dėl pievų nešienavimo), palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 19 kartų – iki 46 tūkst., o 2013 m. viršijo 50 tūkst. Beje, daugiausia sankcijų pritaikyta Utenos apskrityje, kuri išsiskiria tiek nepalankiomis ūkininkauti sąlygomis, tiek ir antrųjų namų gausumu. Piniginė sankcijų išraiška taip pat įspūdinga: 2011 m. – 0,9 mln. Lt, 2012 m. – 3,859 mln. Lt, 2013 m. – 8,246 mln. Lt.
Proceso nereikia skatinti

Per pastaruosius ketverius metus 2-3 karves laikančių ūkių skaičius susitraukė 32 proc. Sumažėjo ir vidutinių ūkių. Vyksta valdų stambėjimo, gyvulių koncentracijos procesas, vis dėlto gyvulių persvara vis dar išlieka mažų ir vidutinių ūkių pusėje.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) direktorė dr. Rasa Melnikienė tvirtina, kad nors mažų ūkių nykimas yra natūralus procesas, jo skatinti nereikia.

Mūsų krašte vis dar akcentuojama, kad reikia gaminti kuo daugiau produkcijos. Pamirštama, kad Europa išgyvena demografinę krizę. Tai daug ką keičia. Trūksta darbo jėgos. Trūksta ir vartotojų, maisto valgytojų – traukiasi vartojimo rinka. Štai kodėl šiandien aktualesnė ne konkurencingumo didinimo, o tvaraus žemės ūkio vystymo idėja.

Į žemės ūkį dr. R. Melnikienė siūlo žvelgti kaip į miško analogiją. Stambūs medžiai – tai komerciniai ūkiai, mažesni – vidutiniai, miško paklotė – mažieji ūkiai. Įvairovė užtikrina sistemos patvarumą. Monokultūra yra labiau pažeidžiama. Ta pati taisyklė galioja ir ūkiams. Kai yra jų įvairovė, keičiantis sąlygoms vieni laimi, kiti truputį atsilieka.

Kol visuomenės prioritetas buvo apsirūpinimas maistu, reikšmingiausi išties buvo stambūs ūkiai. Kai pradėtas skatinti ūkių konkurencingumas, mažieji ūkiai buvo vertinami kaip nekonkurencingi; tikėtasi, kad jie plėsis arba keis veiklos pobūdį, įsilies į stambiuosius ūkius. Moderniajai visuomenei vis aktualesnė tvarumo idėja – svarbu, kad maistas būtų kokybiškas, pagamintas taikant gamtai draugiškas technologijas. Kol kas šis rinkos segmentas nėra didelis, tačiau augantis.

Kuo svarbūs mažieji ūkiai
Mažieji ūkiai yra svarbūs tiek socialiniu, tiek ekonominiu, tiek ir aplinkosauginiu požiūriais. Jie savininkams teikia papildomų pajamų. Nemažai tokių ūkių sezono metu, be to, samdo kaimo gyventojus laikinam darbui.

Pas mus mažieji ūkiai paprastai interpretuojami kaip nereikšmingi gamintojai. Tai paneigia Nyderlandų, Belgijos, Prancūzijos ir ne vienos kitos ES šalies patirtis. Iki 10 ha ūkiai iš žemės ūkio naudmenų ploto gali generuoti gerokai daugiau pajamų negu didesni standartinę produkciją gaminantys ūkiai, tereikia pasirinkti tinkamą specializaciją ir modernią technologiją.

Mažų ūkių reikšmę patvirtina jų dalyvavimas agroaplinkosauginėse programose. Ūkiai iki 10 ha žemės ūkio naudmenų daugelyje ES šalių sudaro didžiąją agrarinės aplinkosaugos išmokų gavėjų dalį, Lietuvoje jiems taip pat tenka reikšminga dalis – per 40 proc. visų šios paramos gavėjų. Kita vertus, mažiesiems gamintojams nelabai ką yra rinktis iš KPP priemonių.

LAEI vadovė pabrėžia, kaip svarbu, kad mažieji ūkiai gyvuotų, turėtų galimybę pasinaudoti įvairesnėmis KPP priemonėmis. Kai vietovėje daugiau ūkių, lengviau išlaikyti infrastruktūros būklę, kuri yra tiesiogiai susijusi su regiono ekonomine ir socialine raida.

Ar didės poliarizacija – nežinia
ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus vyriausiasis specialistas Šarūnas Celiešius priminė, kad šeimos ūkiai politikų pripažįstami prioritetu, nors praėjusiais finansiniais laikotarpiais per KPP priemones išties labiau buvo remiami didieji prekiniai ūkiai.

Naujasis finansinis laikotarpis bus šiek tiek palankesnis tiesioginių išmokų siekiantiems pareiškėjams, kurie atitinka aktyvaus ūkininko apibrėžimą, pirmą kartą įteisintą ES. Kaip jau žinoma, pagrindinis kriterijus – kad pievos ir ganyklos turi būti geros agrarinės būklės, šienaujamos arba nuganomos.

Ar galima daryti prielaidą, kad didesnės išmokos už pirmuosius hektarus, žalinimo reikalavimai bus ramstis mažiesiems ūkiams, stabdys jų pasitraukimą iš gamybos? To šiandien niekas nedrįsta prognozuoti.

Darnaus žemės ūkio ir aplinkosaugos ekspertas L. Stoškus abejoja, ar naujosios KPP priemonės yra pakankamos, kad būtų išvengta Lietuvoje didėjančios poliarizacijos, kai didėja atotrūkis tarp intensyvios žemdirbystės ir žemės ūkiui nepalankių vietovių. Vienur toliau plečiasi dirbami laukai, o kitur pagyvenę vietos gyventojai negauna paramos, žemes apleidžia.

Nepavyksta įtikinti Komisijos
Pievos, ganyklos yra tam, kad jose būtų ganomi gyvuliai. Logišką nuostatą mėgina įteisinti ŽŪM, savo iniciatyva siekdama nukreipti tiesiogines išmokas už plotus tikriesiems ūkininkams. Tačiau išmokas susieti su ganomais gyvuliais griežtai draudžiama – toks ES susitarimas su Pasaulio prekybos organizacija (PPO).

Bandymai įtikinti EK dėl tokio reikalavimo būtinumo lieka bevaisiai. PPO laikosi nuostatos, kad gyvulių laikymas didina perprodukciją, nors Lietuvai tai padeda užtikrinti tvaresnį žemės ūkį, spręsti užimtumo problemą.

Diskusijoje nuskambėjo mintis: galbūt verta grįžti prie spaudimo PPO iš Europos Parlamento tribūnos?


Andrejaus GAIDAMAVIČIAUS nuotraukos

Straipsnis

Apklausa

Kaip vertinate elektros rinkos liberalizavimo procesą?
Pasirinkimai

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 675 06277
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 691 44132
j.klaudija@gmail.com