Politinė reklama administruojama LVŽS
kandidato į Europos Parlamentą Bronio Ropės.
Ar jums yra tekę susidurti su situacija, kai Lietuvoje ir kitoje ES šalyje buvo parduodama vienodai ar labai panašiai supakuota prekė tuo pačiu pavadinimu, bet jos sudėtis ir kokybė skyrėsi?

Taip

Ne

Niekada neatkreipiau į tai dėmesio.









Bronis Ropė: „Renkuosi tas darbo sritis, kurias iškelia patys rinkėjai“


Ar Europos Sąjungos politikos arenoje vyksta kas nors reikšmingo Ignalinos kraštui? Kokios Ignalinos atominės elektrinės uždarymo perspektyvos? Ką reiškia Lietuvos suskirstymas į du regionus? Ir apskritai, kuo Europoje užsiima Lietuvoje rinkti politikai, kalbamės su buvusiu ilgamečiu Ignalinos rajono savivaldybės meru ir šiuo metu jau antrą kadenciją savo darbus tęsiančiu Europos Parlamento nariu Broniu Rope.

Antrai kadencijai esate išrinktas į Europos Parlamentą. Sakyčiau, tai didelis Jūsų darbų įvertinimas. Ignalinos krašte Jūs gavote ypač didelį rinkėjų balsų procentą. Kaip manote, kodėl žmonės Jumis pasitiki?

Manau, žmonės įvertino tai, kad per pirmąją kadenciją laikiausi rinkėjams duotų pažadų, „nepasiklydau“ Briuselio kabinetuose, neatitolau nuo tikrų Lietuvos žmonių problemų. Renkuosi tas darbo sritis, kurias iškelia kaip svarbiausias patys rinkėjai.

Man, gimusiam Ignalinos rajone, čia gyvenančiam ir ilgametę savo tarnystę paskyrusiam šio krašto žmonėms, iš patirties labai gerai suprantama, ko reikia paprastam Lietuvos gyventojui, nesunku ūkiškai įvertinti, kurios sritys atneštų didžiausią naudą ir ties kuriais darbais reikia sutelkti savo jėgas.


Svarbiausias Lietuvos žmonių, ypač nuo Sostinės atokesnių savivaldybių gyventojų rūpestis yra pajamos. Tad mano užduotis – imtis priemonių, kurios pragyvenimo lygį Lietuvoje priartintų prie ekonomiškai stipresnių Europos Sąjungos šalių lygio.

Kokia Jūsų darbotvarkė? Ar dažnai iš Briuselio grįžtate į Lietuvą?

Na, pirmadienį išskrendu į Briuselį, jei vyksta komitetų posėdžiai, arba į Strasbūrą, jei vyksta plenariniai posėdžiai. Paprastai posėdžiai trunka labai ilgai, neišeiname iš salės, kol nepabaigiame nagrinėti visos darbotvarkės. Kartais užsibūname iki vidurnakčio ar net dar ilgiau. Europos Parlamento nariams yra užtikrinamas profesionalus sinchroninis (su ausinėmis tuo pat metu) vertimas visomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis. Priklausomai nuo dokumento svarstymo stadijos, mes teikiame pastabas, užduodame klausimus dokumentų rengėjams, įtikinėjame palaikyti savo siūlomas pataisas ir pan., balsuojame.

Kai reikia, susitikinėju su tarptautinėmis organizacijomis, su delegacijomis iš Lietuvos, tarpininkauju organizuojant joms susitikimus su Europos Sąjungos institucijų atstovais. Pavyzdžiui, Lietuvos žemdirbių atstovus suvedžiau su Europos Komisijos kabinetais.

Penktadienį grįžtu į Ignaliną, į namus. Taigi, penktadienį ir savaitgalį stengiuosi dalyvauti renginiuose, pasitarimuose, susitikimuose su gyventojais. Ir taip kiekvieną savaitę. Savo darbą organizuoju taip, kad mano sprendžiamos problemos kiltų iš pačių gyventojų, patys rinkėjai man sudėlioja darbo prioritetus. Taip Europos Parlamente galiu dirbti, neatitrūkdamas nuo Lietuvos realijų.


Pirmos kadencijos metu dirbote Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros bei Regioninės plėtros komitetuose. Kokius komitetus pasirinkote šiai kadencijai?

Mane pasiekė žmonių nuogąstavimai, neva Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą iškeičiau į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą. Skubu nuraminti – tai netiesa! Rinkimų kampanijos metu plačiai pristačiau planuojamos veiklos gaires (www.rope.lt/programa) ir nuo pat šios kadencijos pradžios laikausi duoto pažado – dirbti, kad būtume pilnateisiai europiečiai. Turiu tris pagrindines darbo kryptis, kurias patys žmonės iškėlė kaip svarbiausias Lietuvai. Ir nė vienos iš jų neišsižadu!

Kaip ir žadėjau mūsų žemdirbiams – lieku dirbti Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete ir iki galo sieksiu išmokų žemdirbiams suvienodinimo iki Europos Sąjungos vidurkio bei kitų geresnių sąlygų ūkininkavimui ir kainų stabilumo bei produktų kokybės mums visiems – žemės ūkio produkcijos vartotojams. Kaip ir praėjusioje kadencijoje, tai yra pagrindinis mano komitetas.

Taip pat toliau darbuojuosi Regioninės plėtros komitete, kad ekonominė bei socialinė atskirtis tarp Lietuvos regionų sumažėtų, kad Lietuva neprarastų Europos Sąjungos pinigų, kad stiprėtų Lietuvos savivalda, vietos bendruomenės. Artėja lemtingos derybos tarp Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento. Tad darbams susitelkti reikia kaip niekad.

Na ir trečia kryptis! Labai džiaugiuosi, kad pelniau didžiulį kolegų pasitikėjimą, tad šioje Europos Parlamento kadencijoje pavyko išsiderėti narystę dar ir trečiame – Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete. Prie pat Lietuvos sienos Baltarusija stato Astravo atominę elektrinę, keliančią daugybę abejonių dėl atitikties saugos reikalavimams! Dirbant šiame komitete turėsiu dar didesnes galimybes įtikinti Europos Parlamentą stabdyti šią „tiksinčią bombą“.

Taip pat šiame komitete sprendžiame sklandaus bei tinkamo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimo klausimus.


Ignalinos atominės elektrinės uždarymo klausimas labai svarbus visam Ignalinos regionui...

Taip. Šis klausimas yra ypatingos svarbos keliais aspektais. Ir ne tik Ignalinos regionui, bet ir visai Lietuvai.  Praėjusioje kadencijoje padariau viską, kad įtikinčiau Europos Parlamentą palaikyti Lietuvai naudingą poziciją dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimo. Ir man pavyko! Už tai esu dėkingas labai stipriai prisidėjusiems Europos Parlamento Žaliųjų/ELA frakcijos kolegoms.

Deja, labai gaila, kad ataskaitiniame dokumente Europos Komisija ne tik neatsižvelgia į Lietuvai palankią Europos Parlamento nuomonę, tačiau dar ir nekorektiškai teigia, kad Komisijos siūlomas daug mažesnis finansavimas Lietuvai padės saugiai ir nuosekliai tęsti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimą, kurio metu reikės vykdyti precedento pasaulyje neturinčius didelio kiekio radioaktyviojo grafito pašalinimo darbus.


Esame ne kartą nurodę, kad saugiam šių darbų vykdymui reikalinga didesnė suma – 780 mln. eurų vietoj Europos Komisijos siūlomų 552 mln. eurų. Lietuvos poziciją Europos Parlamentas parėmė dar praėjusios kadencijos pabaigoje. Tuo tarpu Komisijos siūloma suma pakankama išmontuoti tik pirmąjį reaktorių ir pradėti antrojo reaktoriaus išmontavimo darbus, tačiau nepakankama jiems užbaigti. Na, o antrojo reaktoriaus išmontavimo finansavimas taptų dar kito finansinio laikotarpio derybų objektu!

Bet gi visiems elementariai aišku, kad pradėtas ardyti reaktorius negalės „ramiai palaukti“, kol politikai plenariniuose posėdžiuose padiskutuos vienus kitus metelius, ar jo išmontavimo užbaigimo darbams reikalingos lėšos! Toks neapibrėžtumas dėl lėšų neužtikrina nei būtino saugumo, nei nuoseklumo. Jei reikalingi pinigai nebus numatyti Europos Sąjungos biudžete, juos reikės paimti iš nacionalinio biudžeto, t. y., iš Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenių.


Antras dalykas – ateinančiame finansiniame laikotarpyje Europos Komisija siūlo didinti Lietuvos finansinį indėlį nuo dabartinių 14 iki 20 procentų. Tai yra absoliučiai neteisinga Lietuvos žmonių atžvilgiu. Lietuva ir taip savanoriškai prisideda prie uždarymo darbų finansavimo! Europos Parlamentą taip pat įtikinome nepritarti Europos Komisijos siūlomam Lietuvos finansinės naštos didinimui.

Taip pat tampa vis aktualesnis klausimas, kokį poveikį dėl išmontavimo darbų šio regiono zonose tvyranti nuolatinė radiacija turės darbus vykdantiems darbuotojams ir Ignalinos regiono gyventojų sveikatai? Europos Komisijos atstovo atsakymas į šį klausimą mažų mažiausiai atmestinas.

Ir galiausiai – Ignalina kartais pristatoma kaip vienas iš didžiausią nedarbą patiriančių regionų. Tačiau pamirštama, kad nedarbas čia atsirado ne šiaip dėl prasto valdymo, o būtent dėl atominės elektrinės uždarymo. Regionas patiria skaudžias ekonomines ir socialines stambiausio darbdavio netekimo pasekmes.

Stebuklas, kad mums pavyko išlaikyti ir net ištobulinti komunalinių paslaugų infrastruktūrą, renovuoti ne tik visus viešuosius pastatus, šilumos ūkį, bet ir visus daugiabučius. Tikrai ne pati geriausia ekonominė situacija, tačiau ji yra gana stabili, būnant valdžioje padarėme viską, kad Ignalinos gyventojui, o taip pat ir svečiui, šiame krašte būtų kuo patogiau, kuo mažesnės komunalinės išlaidos, kuo patrauklesnė aplinka gyventi, dirbti, kurti verslą. Ateinančiame 2021 – 2027 m. Europos Sąjungos finansavimo laikotarpyje turime ir vėl iškovoti lėšų programoms, skirtoms Ignalinos regiono demografinėms, ekonominėms ir socialinėms problemoms spręsti.


Sprendimų, kaip paspartinti Ignalinos socialinį ir ekonominį vystymąsi, tikriausiai ieškote ir Regioninės plėtros komitete?

Taip. Ir Ignalinos, ir kitų Lietuvos regionų. Vienas iš sprendimų – protinga regionų politika, kuri iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo leistų gauti Lietuvai didžiausias – milijardines – investicijas. Jokia kita darbo Europos Parlamente sritis negali nukreipti į Lietuvą tiek pinigų.

Lietuva, planuojant Europos Sąjungos paramą, jau buvo laikoma pakankamai turtinga šalimi, tad Europos institucijos siūlė Europos Sąjungos paramą Lietuvai beveik dviem milijardais (!) sumažinti. Bet gi puikiai visi žinome, kad visa Lietuva negyvena taip gerai, kaip rodo bendra statistika: labiau išsivysčiusio Sostinės regiono BVP pagal perkamąją galią yra 111 proc. Europos Sąjungos vidurkio, o tuo tarpu mažiau išsivysčiusio Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono, kitaip sakant tos „antrosios Lietuvos“, į kurią patenka ir Ignalina, – tik 63 proc.

Nepaisant Didžiosios Britanijos pasitraukimo (kartu su solidžiu finansiniu „krepšiu“), praėjusį pusmetį Europos Sąjungai pirmininkavusi Suomija siūlė mažinti valstybių narių įnašus į Europos Sąjungos biudžetą. Europos Parlamentas tam tikrai nepritars. Tačiau Suomijos pasiūlymų pakete yra ir gerų žinių Lietuvos regionų gyventojams.


Pati geriausia yra ta, kad suomiai 2021–2027 m. pasiūlė įteisinti NUTS2 lygio regionus. Pagal šį siūlymą ekonomiškai mažiau pažengusiame Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione būtų skiriamos didesnės ES investicijos žmonių gyvenimo komfortą ir pajamas didinantiems projektams, o savivaldybėms nuosavų lėšų reikėtų pridėti mažiau. Įdėjau daug pastangų, kad šį sprendimą remtų visas Europos Parlamentas. Tad dabar, kai šią poziciją palaiko Europos Parlamentas, labai tikėtina, kad Suomijos pasiūlymą patvirtins ir Europos Sąjungos Taryba. Trišalėse derybose šis siūlymas turi beveik šimtaprocentines galimybes būti priimtas be pasipriešinimo.

Ką Lietuvos gyventojai gauna iš Europos Sąjungos paramos?

Už Europos Sąjungos sanglaudai skirtas milijardines lėšas renovuojami ir statomi nauji komunaliniai objektai. Parama energijos efektyvumui, renovacijai tausoja gamtą, taupo pinigus, gerina žmonių gyvenimo kokybę namuose ir viešosiose įstaigose. Atnaujinamos mokyklos, darželiai, jų inventorius, gydymo įstaigų įranga, finansuojamos kaimo plėtros programos. Parkų, takų įrengimas kuria rekreacinę, turizmo vertę. Įmonės, vykdydamos Sanglaudos projektus, gauna užsakymus, įdarbina žmones, tad jie tiesiogiai iš Europos Sąjungos paramos gauna pajamas. Sumokami mokesčiai pildo savivaldybių ir valstybės biudžetą, o tai reiškia biudžetininkų pajamas, indėlį į socialinės, sveikatos ir visų kitų viešųjų sričių finansavimą. Jei ne Europos Sąjunga, visa tai reikėtų daryti iš mūsų žmonių kišenių.

Ignalinoje Europos Sąjungos lėšomis buvo padengta didelė dalis pastatų renovacijos projektų, šilumos ūkio, viešųjų įstaigų atnaujinimo ir naujų objektų įrengimo. Iš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo programos rajone renovuota 15 visuomeninės paskirties pastatų didinant jų energetinį efektyvumą. Tai – Ignalinos ligoninė, Ignalinos Č. Kudabos progimnazija ir bendrabutis, Didžiasalio „Ryto“ ir Vidiškių gimnazijos, M. Petrausko muzikos mokykla, Ignalinos kultūros centras, Didžiasalio ir Dūkšto vaikų darželių ir ambulatorijų pastatai, Ignalinos, Dūkšto seniūnijos ir kt. Be to ši programa papildomai finansavo 15 proc. daugiabučių namų renovavimo išlaidų ir visi  daugiabučiai Ignalinos rajone, renovuoti pagal „Ignalinos EnerVizijos“ programą, šią papildomą paramą gavo.


Jūs vadinamas sėkmingo Lietuvos pastatų renovacijos modelio architektu. Kokia renovacijos nauda, kodėl tiek pastangų dar būdamas Ignalinos meru paskyrėte būtent šiai sričiai?

Vis dar daug žmonių Lietuvoje didžiausią dalį savo pajamų šaltojo sezono metu skiria padengti šildymo išlaidoms. Tuo metu, kai dar buvau Ignalinos meru, analizavau situaciją, skirtingų savivaldybių patirtis ir kartu su komanda ieškojome būdų, kaip gyventojams sumažinti šildymo išlaidas, o tuo pačiu, kaip suteikti daugiau gyvenimo komforto, suteikti jų nekilnojamam turtui daugiau vertės ir ilgaamžiškumo. Visi žinome, kad pigiausia energija – tai sutaupyta energija. Ji ne tik pigiausia, bet ir žaliausia.

Kaip rodo praktika, šilumos ūkiui atsidūrus privačių tiekėjų ir administratorių rankose, per šildymo sezoną gyventojams tenka šilumai išleisti daugiau, nes privatininkai suinteresuoti tiekti šilumą ne kuo taupiau, o kuo išlaidžiau – tai didina jų pelnus. Tuo tarpu savivaldybėse, kur šilumos ūkis neatiduotas privatininkams ir yra atnaujintas, sąskaitos už šildymą yra mažiausios. Tad nusprendėme šilumos ūkį ir pastatų renovacijos programų administravimą palikti savivaldybės rankose. Man, kaip buvusiam Ignalinos vadovui, tenka išgirsti priekaištų, esą Ignalinoje šilumos kaina yra didesnė nei kitur. Taip, pas mus kilovatvalandė šiek tiek brangesnė, bet juk tų kilovatvalandžių kraštiečiams tenka pirkti perpus mažiau nei kitų savivaldybių gyventojams!

Taip yra todėl, kad Ignalinos gyventojai pirmi Lietuvoje pilnai renovavo visą šilumos ūkį, sutaupo per sezoną apie 50 proc. kuro (t. y. apie 40 hektarų miško), o tai reiškia – sunaudoja per pusę mažiau šilumos ir už šilumą sumoka per pusę mažiau. Sąskaitos už šildymą šalčiausiais mėnesiais Ignalinoje siekia apie 30–60 eurų paprastam dviejų kambarių butui. Žiūrėti reikia ne į kilovatvalandės kainą, o į tai, kiek šeimai tų kilovatvalandžių tenka nusipirkti ir kiek sumokėti už šildymą, kad namuose būtų šilta. Juk gyventojams reikia ne pigių kilovatvalandžių, o mažų sąskaitų.

Dar svarbesnis pasiekimas yra tai, kad Ignalina, renovavusi šilumos ūkį, visus viešuosius pastatus ir daugiabučius namus, pilnai įgyvendino Europos Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo prioritetą. Europos Parlamente dar tik priėmėme sprendimą, kad taupant energiją, mažinant CO2 išmetimus, pastatai turi tapti energetiškai efektyvūs. Tai, ko likusieji Europos miestai sieks dar dešimtmečius, Ignalina yra pasiekusi jau dabar. Galima sakyti, Ignalina – pirmoji Europoje.

Esu dėkingas Ignalinos gyventojams už pasitikėjimą ir aktyvumą. Be jų aktyvaus bendradarbiavimo nebūtų pavykę pasiekti tokio rezultato. Iki šiol kraštiečiai noriai bendrauja, kviečia, dalinasi rūpesčiais, teikia pasiūlymus, aktyviai domisi mano veikla. Niekas taip nemotyvuoja dirbti, kaip pačių žmonių suinteresuotumas, įsitraukimas ir bendradarbiavimas. Tai tikrųjų savo krašto šeimininkų bruožai.



Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Augustinas Raigardas


Ignalinoje atnaujintas visas šilumos ūkis ir renovuoti visi daugiabučiai ir viešieji pastatai. Būsto energijos taupymo agentūros nuotr.


Nuotraukos
















EP nario biurai ir atstovai visoje Lietuvoje
Vilnius
+370 5 2077821,
vilnius@rope.lt

Kaunas
+370 673 81231,
ruta@rope.lt

Alytus
+370 671 32034,
zita.valiuniene@gmail.com

Marijampolė
+370 671 13018,
audriusbfg@gmail.com

Telšiai
+370 610 09137,
remdaiva@gmail.com

Tauragė
8 677 64721
+370 601 23038
taurage@rope2014.lt
Briuselis
+32(0)2 28 45384,
bronis.rope@europarl.europa.eu
milda.joksaite@europarl.europa.eu

Panevėžys
+370 674 61982,
panevezys@rope.lt


Klaipėda
+370 674 51078,
j.klaudija@gmail.com

Ignalina
+370 687 54250,
siaudinis.henrikas@gmail.com