Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete diskutavome apie Darželių ir mokyklų aprūpinimo vaisiais, daržovėmis ir pienu programos įvertinimą, kurį pateikė Europos Komisija. Programos analizė buvo pateikta už du periodus, išskiriant 2017 ir 2018 ir 2020 bei 2021 metus, siekiant nustatyti, ar minėta Darželių ir mokyklų aprūpinimo vaisiais,  daržovėmis ir pienu programa buvo pakankamai efektyvi. Įvertinime siekta atsakyti, ar minėta programa padėjo padidinti šviežių vaisių bei daržovių paklausą švietimo įstaigose. Ne ką mažiau buvo svarbu išsiaiškinti, ar programa turėjo įtakos mokinių mitybos pasikeitimams, renkantis sveikesnius maisto produktus.

Darželių ir mokyklų aprūpinimas vaisiais, daržovėmis ir pienu yra Europos Sąjungos strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ dalis, kurios tikslas – užtikrinti, kad Europos maisto produktai būtų sveikesni ir tvaresni. Programa orientuojasi ir į siekį, kad kuo daugiau europiečių galėtų įpirkti maisto produktus, kurie būtų maistingi.

Europos Komisijos pristatytoje Darželių ir mokyklų aprūpinimo vaisiais,  daržovėmis ir pienu programos analizėje akcentuojama, kad programa turėjo teigiamą poveikį.  Įspūdinga, kad net 75 proc. mokinių ir darželinukų bendrijoje galėjo pasinaudoti minėta programa. Žinoma, programa susiduria ir su įgyvendinimo kliūtimis, tarp kurių ir administracinė našta ir brangstantys maisto produktai. Komisijos išvadose pastebima, kad programa iš dalies leido pakeisti mitybos įpročius.

Gaila, kad ne visos bendrijos šalys pakankamai išnaudoja aprūpinimo vaisiais, daržovėmis ir pienu programą. Vienos šalys įgyvendina programą tik 70 proc. ar 50 proc. apimtimi, todėl būtų naudinga išsiaiškinti, kas lemia tokią statistiką. Gal programos finansavimas šiose šalyse narėse yra nepakankamas?

Bendraudamas su programoje dalyvaujančių Lietuvos švietimo įstaigų atstovais nuolat girdžiu, kad programoje turėtų būti numatyta skirti užmokestį tiems darbuotojams, kurie įgyvendina šią programą. Todėl ir diskusijoje su Europos Komisija teikiau pasiūlymus, kad lėšos būtų numatytos ne vien sveiko maisto įsigijimui ir vėliau pateikimui vaikams, tačiau ir edukacinėms reikmėms. Pavyzdžiui, vaikai turėtų būti supažindinami su ūkiais ir kaip obuolys yra užauginamas.

Svarbu pabrėžti ir tai, kad į švietimo įstaigas per programą pakliūvantys maito produktai būtų išties natūralūs, todėl savo sudėtyje  neturėtų pernelyg daug priedų ar priemaišų. Vaikai dar mokyklos suole turėtų būti supažindinami su produktų ženklinimu.

Manau, kad Darželių ir mokyklų aprūpinimo vaisiais, daržovėmis ir pienu programą būtina plėsti, papildomai taikant ir edukaciją, bei numatyti pakankamai lėšų, kad švietimo įstaigos galėtų įsitraukti į šios programos įgyvendinimą. Lietuvoje ji neabejotinai sėkminga, tad prasminga ją dar labiau plėsti.