Nuo 2022 metų gruodžio įsigaliojo laikinas laisvos prekybos susitarimas tarp Europos Sąjungos ir Čilės, kuris pakeitė iki tol galiojusį susitarimą. Toks susitarimas svarbus ir geopolitiniu požiūriu, nes stiprina bendrijos santykius su Čile. Neabejotinai, prekybos sutartis, kuri numato muitų atsisakymą, prisidės prie ekonomikos augimo. Bendrijos prekyba su Čile smarkiai išaugo nuo 2003 metų , o 2021 metais ES buvo ketvirta pagal dydį Čilės prekybos partnerė. Bendrijos eksportas į Čilę pernai sudarė net 10 mlrd. eurų. Į Europą iš Čilės eksportuojami mineralai, žemės ūkio maisto produktai ir celiuliozė.

Pasaulį purto kariniai konfliktai – karas Ukrainoje ir neramumai Gazos ruože, todėl Europos Sąjungai reikia patikimų ekonominių partnerių. Svarstydami laisvosios prekybos susitarimą Kaimo ir regionų plėtros komitete pastebėjome, kad sutartyje stokojama nuostatų, susijusių su tvarumu. Nepaisant to, susitarimą vertiname teigiamai, nes prekybos apimtys išties įspūdingos – Čilės gyventojams parduodama net 216 skirtingų bendrijoje pagamintų maisto produktų, kurie turi geografines nuorodas. Vis dėlto susitarimas neužtikrina nuo ūkių iki stalo idėjos, todėl raginame Čilę diegti modelį, kuris leistų atsegti maisto ar kitus produktus importuojamus į ES ir garantuotų gyvūnų sanitarinius reikalavimus.

Visgi, noriu pabrėžti, kad susitarime pasigedau tokių pačių sąlygų Čilės ir ES ūkininkams. Deja, bet veidrodinių nuostatų tikrai nėra, todėl tikėtina, kad konkurencija bus ne visai sąžininga. Maža to, priimam visą eilę teisės aktų, kurie įsigalios po trijų ar keturių metų, susijusių su Žaliuoju kursu ar pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, todėl, svarbu numatyti, ar visi šie reikalavimai bus taikomi šiai konkrečiai prekybos sutarčiai tarp ES ir Čilės.
Prekybos partneriai skiriasi priklausomai nuo šalies. Pavyzdžiui, Lietuvoje prekybos sektoriuje pagrindiniais žaidėjais yra prekybininkai ir perpardavėjai, tuo tarpu ūkininkai lieka nuošalyje. O tai reiškia, kad iš sumažėjusių prekybos mokesčių ar netaikant muitų pasipelnys tikrai ne ūkininkai. Vargu, ar prekybininkai bei perdirbėjai pasidalins su ūkininkais lėšomis, kurias pavyks sutaupyti dėl mažėjančių prekybos mokesčių.

Atsižvelgiant į tai, teiravausi Europos Komisijos atstovų, norėdamas išsiaiškinti, ar ketinama subjektų gaunamą naudą iš prekybinių sutarčių atlaisvinimų paskirstyti ir ūkininkams? Juk, maisto produkto žaliava gaunama ne iš ko kito, bet iš žemdirbių. Todėl, žemdirbiai turėtų taip pat pajausti naudą iš lengvatinių prekybos sąlygų!