Bronis Ropė. Viešieji pinigai korporacijoms ar tikriesiems Lietuvos gyventojams?
2020-08-25

Ko iš valdžios reikia Lietuvai? Kad skirtingų partijų atstovai valdžioje „nesipeštų“ ir dirbtų kartu ranka rankon šalies labui? Tai neįmanoma. Kodėl? Nes, pavyzdžiui, „valstiečiai“ ir konservatoriai turi kardinaliai skirtingą supratimą, kas yra ta Lietuva. Ypač kai kalbame apie valstybės pinigus.

Vienas iš konservatorių lyderių Andrius Kubilius daugmaž prieš metus paklaustas, ar dabar krizės metu ką nors darytų kitaip nei tada, kai buvo premjeras per 2008 m. ekonominę krizę, atsakė, kad didžiausia tuometinės jų Vyriausybės klaida buvo ta, jog nenurėžė žmonėms pajamų iš karto stipriai, o tai darė daug kartų po truputį. Visa kita jis darytų panašiai.

Mano akimis, tie sprendimai, kurių p. Kubilius nekeistų, taip pagilino  atotrūkį tarp aukščiausias ir žemiausias pajamas gaunančių žmonių, kad iki šiol negalime išsikapstyti iš „lyderystės“ pagal pajamų nelygybę Europoje.

Ir šiandien dešinieji politikai „nedalintų pinigų visiems po truputį“. Liepos mėnesį vykusioje ES, nacionalinės valdžios institucijų atstovų bei ekspertų diskusijoje apie ES biudžetą, ekonomikos gaivinimą ir Lietuvos prioritetus konservatoriai labai karštai kritikavo „valstiečių“ Vyriausybę ir jos sprendimus skirstant viešuosius pinigus. Anot jų, biudžeto pinigus paskirstyti daugmaž tolygiai visiems Lietuvos žmonėms, ką ir daro „valstiečiai“, neapsimoka, nėra pridėtinės grąžos.

Taip pat dešinieji švaistymu laiko investicijas į regionus. Nors pristato save didžiuliais regionų ir juose gyvenančių žmonių  mylėtojais, tačiau nemato prasmės skatinti regionų ekonomiką ir vystymąsi, viešais pinigais didinant čia gyvenančių žmonių pajamas.

Tad kur jie mato prasmę skirti mokesčių mokėtojų pinigus? Šios diskusijos metu konservatorius A. Kubilius aiškiai išreiškė simpatiją biotechnologijų sričiai ir kelioms stambioms biotechnologijų kompanijoms Lietuvoje. Taip, tikrai, toks scenarijus irgi įmanomas. Ir bendri Lietuvos pažangos rodikliai tikriausiai pagerėtų net tuomet, jei remtume išskirtinai tik biotechnologijų plėtrą Lietuvoje. Tačiau, ar tą pažangą pajustų žmonės? Esu tikras, dalis žmonių pajustų – ypač ta labai maža dalis iš stambių korporacijų, kuri ir taip jau neblogai gyvena iš biotechnologijų, dažnai susijusių su farmacija, verslo.

Ir tai nėra savaime blogai, jeigu neegzistuotų per keliasdešimt metų, iš esmės valdant toms pačioms dviems politinėms jėgoms, atsivėrusi pajamų nelygybės praraja tarp tų kelių procentų turtingiausių korporacijų savininkų, ir visos likusios Lietuvos, kurią sudaro vaikus auginančios šeimos, korporacijoms turtus savo sąžiningu, bet prastai apmokamu darbu kraunatys darbuotojai, gerbiami senjorai, švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojai, smulkieji verslininkai, kokybišką, šviežią vietinę produkciją ar žaliavą gaminantys ūkininkai ir kiti ne ką mažiau tikri ir svarbūs Lietuvos gyventojai.

Trečdalis Lietuvos vis dar gyvena Lietuvos kaimuose. Dalis nedideliuose, bet vis dar gyvuose miesteliuose. Mes, „valstiečiai“ labai gerai pažįstame tą Lietuvos dalį, kuri gal ir nesusitelkusi Sostinės stikliniuose bokštuose, neužsiima biotechnologijomis, STARTUP‘ais ar FIN-TECH‘ais, tačiau yra darbštūs, kūrybingi, aktyvūs, bendruomeniški, kuriantys verslus, užsiimantys švietimu, menu, kultūra, jau ilgai puoselėjantys savo namus, o taip pat ir norintis čia įsitvirtinti jaunimas – tikrieji savo krašto šeimininkai. „Valstiečiai“, turėdami kad ir nedidelius rezervus, viešuosius pinigus per mokestines pertvarkas, per Sodros, pensijų reformas, per „vaiko pinigus“, per paramą šeimoms būstui įsigyti regionuose, per COVID-19 paramos paketą ir per kitas socialiai orientuotas priemones nukreipė į tą didžiąją Lietuvos gyventojų dalį, kuriuos buvusios valdžios apeidavo, nusprendusios, kad į juos investuoti neapsimoka, kad investicijas galima nukreipti kitur, kur, anot jų, bus „didesnė grąža“. Tik įdomu, kam ta grąža iki šiol atitekdavo, jeigu iki ateinant „valstiečiams“ į valdžią, skurdas, pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis bei skirtumai tarp regionų tik gilėjo?

Net prezidentūros atstovas mano jau minėtoje diskusijoje, dėkui Dievui, garsiai deklaravo, kad didžiausią grąžą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje duoda ne kas kitas, o viešosios investicijos į socialinių problemų (skurdo, pajamų nelygybės) sprendimą, į regioninės atskirties mažinimą, sveikatos apsaugą ir švietimą.

Išskirtinį dėmesį regionams deklaravę ir ilgai turėję valdžią, tiesa – dabar jau liūdno likimo socialdemokratai taip pat nerodė rimtų ketinimų investuoti į regionus. Regionų vystymuisi paspartinti skiriama vadinamoji ES sanglaudos parama Lietuvai mažėja, nes bendri mūsų šalies ekonominiai rodikliai artėja prie ES vidurkio.

Kalbant tiesiai šviesiai, ankstesnei – socialdemokratų – Vyriausybei kažkodėl visiškai nerūpėjo, kad didesnioji Lietuvos dalis nuo 2020 m. praras milijardus ES paramos. Atrodo, kad kai kurie anos Vyriausybės politikai buvo pripratę į visą Lietuvą – kaimus, miestelius, rajonų ir apskričių centrus – žiūrėti tik kaip į Vilniaus priemiesčius, kurie turi reikšmės tik tiek, kiek balsų atneša per rinkimus, o paskui apie juos vėl pamirštama keliems metams. Bent jau toks įspūdis susidarė iš to, kaip man, tuo metu ką tik žmonių išrinktam europarlamentarui, sunku buvo išjudinti sprendimą dėl naujosios regioninės politikos, kuri leistų išlaikyti milijardines ES investicijas regionuose.

Reikalai gerokai pajudėjo į priekį, kai į valdžią 2016 m. atėjo „valstiečių“ dauguma, kurioje daug žmonių ne tik formaliai, bet iš esmės atvyko į Vilnių su nusistatymu atstovauti ne tik Sostinės, ne tik stambių korporacijų, bet visos Lietuvos gyventojų interesams. Taigi šiandien geroji naujiena yra ta, kad Europos institucijose pagaliau įtvirtinta nuostata, dėl kurios taip sunkiai dirbome ne vienerius metus, sudėjome milžiniškas pastangas kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija bei dabartine Vyriausybe. Pasiekėme, kad būtų užtvirtintas ES finansinės paramos skirstymas atskiriems Lietuvos regionams pagal realų ekonominį išsivystymą, o ne bendrą visos Lietuvos statistiką.

Nereikia ir ekonomistų, manau, bet kuris atokesnio Lietuvos krašto gyventojas, net įvertinęs visus teigiamus pastarųjų metų pokyčius, pasakys, kad socialinis ir ekonominis netolygumas tarp atskirų regionų Lietuvoje, o taip pat lyginant su ES, vis dar egzistuoja. Atnaujinti duomenys pagal atskirus statistinius regionus padeda susidaryti tikslesnį tikrosios socialinės ir ekonominės padėties vaizdą. Pagal šį skirstymą ekonomiškai mažiau pažengusiam Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui bus skiriama didesnė ES parama, o taip pat didesnis ES kofinansavimo procentas. Toks paramos skirstymas pagal dviejų regionų statistiką leis Lietuvai vystytis nepalyginamai tolygiau ir teisingiau, nei tai būtų įvykę naudojant bendrą visos Lietuvos kaip vieno regiono statistiką, kai pinigai pagrinde pasilikdavo to vieno regiono centre – Sostinėje.

Tad ko iš valdžios reikia Lietuvai? Nelygu, kas mums yra Lietuva. Vieniems tai yra madingi Sostinės gyventojai, išskirtinai orientuoti į modernizaciją, skaitmenizaciją, labai siaurus ekonominius rodiklius. Kitiems tai yra biotechnologijų korporacijos ir mokslo slėniai. Mums, „valstiečiams“, pirmiausia, tai yra tikri žmonės su tikrais likimais, kad ir kuriame Lietuvos krašte jie gyventų, kad ir kokį sunkų darbą bedirbtų. Todėl ir mūsų sprendimai nėra madingi, nėra svetingai priimami masinės žiniasklaidos, jie yra sunkūs ir sudėtingi, kaip ir tikras valstybės gyvenimas. Tai sunki, bet Lietuvai labai reikalinga pradžia. Tikiu, nepaisant tokios aršios oponentų kritikos ir neregėto masto pašaipų, žmonės supranta, kas yra kas. Ir neleis oponentams sutrypti to, ką „valstiečiams“ pavyko sukurti per pirmąją kadenciją.

Apklausa

Kaip vertinate elektros rinkos liberalizavimo procesą?
Pasirinkimai

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 675 06277
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 691 44132
j.klaudija@gmail.com