Liepos 7ąją Europos Parlamentas plenariniame posėdyje diskutavo apie netarifinius barjerus. Diskusijoje pasisakęs B. Ropė pastebėjo, jog reikia pripažinti, kad valstybės narės nori naudotis laisvo prekių judėjimo privilegijomis, kai eksportuoja savo pagamintus produktus, tačiau kai reikia tokias pačias teises suteikti kitų šalių prekėms, geranoriškumas neretai išgaruoja. Vis stengiamasi sukurti papildomas taisykles, reikalavimus, kurie varžytų kitų šalių produktų patekimą į tos šalies rinką. Taigi iš esmės norima žaisti nelygiavertį žaidimą. Puikus pavyzdys – prieš porą metų Didžiosios Britanijos pasirinktas maisto produktų ženklinimo būdas šviesoforo spalvomis. Iš pirmo žvilgsnio ši sistema atrodė naudinga, mat ji informavo vartotojus apie produktuose esančius riebalus, cukrų ir druską. Tačiau buvo ignoruojamos sintetinės medžiagos. Taigi iš natūralių produktų pagaminti daugiau riebalų turintys produktai būtų įvertinti prasčiau nei liesesni, bet pagaminti naudojant sintetines medžiagas. Taigi kyla klausimas, ar iš tiesų norėta rūpintis vartotojų sveikata, ar norėta išstumti iš rinkos tam tikrus produktus. Šia sistema taip pat norėta sumenkinti ir kitų šalių produkcijos pardavimus, mat vartotojai dažnai renkasi net ir blogiau įvertintą, tačiau jiems pažįstamą prekės ženklą, o ne tą, kuris jiems nėra žinomas. B. Ropė pritarė įvairioms ženklinimo iniciatyvoms, kurios padeda vartotojams susigaudyti, tačiau kuriant šias sistemas būtina atsižvelgti ir į kitų šalių maisto produktų pakavimo ypatumus. B. Ropės nuomone, Europos Komisija turėtų būti aktyvesnė šioje srityje ir prižiūrėti, kad apie tam tikros šalies ženklinimo pakeitimus būtų informuojamos visos šalys iš anksto ir jos galėtų teikti savo pasiūlymus.

Pasisakymo vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia.