Ar jums yra tekę susidurti su situacija, kai Lietuvoje ir kitoje ES šalyje buvo parduodama vienodai ar labai panašiai supakuota prekė tuo pačiu pavadinimu, bet jos sudėtis ir kokybė skyrėsi?

Taip

Ne

Niekada neatkreipiau į tai dėmesio.









Prasidėjo mūšis dėl BŽŪP ateities


Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė komentuoja gegužės 16 d. Komitete prasidėjusią kovą dėl BŽŪP ateities:

Mūšis dėl Bendrosios žemės ūkio politikos ateities, o mūsų šalies atveju - ir dėl visos Lietuvos žemės ūkio ateities - prasidėjo. Šiandien Parlamento AGRI komitete svarstėme savo iniciatyva rengiamo pranešimo „Žemės ūkio ir maisto politikos ateitis“ projektą. Su tam tikru pasitenkinimu konstatuoju, kad europinė nuomonė keičiasi mūsų naudai. Deja, kol kas ji pasikeitė ne tiek, kad galėčiau palaikyti siūlomą sprendimą.

O dabar apie viską išsamiau.

Pranešimo projekte kalbama apie tai, kad būsimoji BŽŪP turi būti sąžiningesnė žemdirbių atžvilgiu, kad reikia atsisakyti galimybės valstybėms narėms papildomai remti žemės ūkį (juk logiška, kad skurdesnės valstybės narės galėtų skirti mažiau, nei turtingesnės, taip dar labiau iškreipiant konkurenciją) bei supaprastinti sistemą ir atsisakyti istorinių išmokų dydžių (nežinantiems primenu, kad „istorinis dydis“ reiškia, jog olandas už hektarą gauna 417 eurų išmokos, o latvis - 147) ir ją skaičiuoti pagal patiriamas sąnaudas. Visai tai sveikintina.

Galiu pasidžiaugti, kad pavyko įtvirtinti nemažą dalį mūsų, Baltijos šalių atstovų pateiktų pakeitimų. Deja, tik dalį. Taip pat labai malonu matyti, kai pakeitimų sąraše, šalia tradicinių politinių grupių abreviatūrų, atsirado nauja, iki tol niekur nematyta santrumpa - BALT. Tai tik parodo kad mes, Baltijos šalių atstovai Europos Parlamente, veikdami kartu galime ne taip ir mažai. Tiesiog reikia daryti tai, ko iki šios kadencijos, deja, dauguma mūsų atstovų nedarė - dirbti kartu mums visiems svarbiais klausimais, ir dirbti aktyviai.

Deja, gerosios naujienos čia kaip ir pasibaigia. Siūloma išmokų apibrėžimo formuluotė gaunasi tokia lanksti ir išplaukusi, jog ir be didelių analizių tampa aišku, kad ja mėginama ir toliau pagrįsti milžiniškus skirtumus tarp skirtingose valstybėse narėse mokamos paramos. Tuo tarpu ūkininkams tenkančius įsipareigojimus diferencijuoti pagal „kainų ir sąnaudų, pragyvenimo lygio skirtumus“ kažkodėl nesiūloma. Trūkumų matau ir daugiau - pradedant ganėtinai siauru požiūriu į žemės ūkį, nesugebėjimu suvokti, kad atsisakydama iš trečiųjų valstybių reikalauti laikytis gerosios ūkininkavimo ir aplinkosaugos praktikos ES ne tik žlugdo savo pačios žemės ūkį, bet ir daro meškos paslaugą pastangoms pažaboti klimato kaitą, bei baigiant naivoku valstybių narių ypatybių ignoravimu.

Todėl, įvertinęs visas geras ir ne tokias geras pranešimo puses, nusprendžiau dėl šio pranešimo susilaikyti. Viena vertus, nesinori stabdyti gerų tendencijų, kurios atsirado šiame pranešime. Kita vertus, negaliu paremti siūlymų, kurie peržengia mūsų žemdirbių ir mano paties bei mano atstovaujamos partijos „raudonąją liniją“ - reikalavimą užtikrinti sąžiningas konkurencines sąlygas bendrojoje žemės ūkio rinkoje visų valstybių narių žemdirbiams. Reikalavimą, kurio pirminė sąlyga yra panaikinti absurdiškus tiesioginių išmokų skirtumus tarp valstybių narių. Reikalavimą, kurį šiemet ES institucijoms pateikė daugiau nei 52 tūkstančiai Lietuvos žemdirbių ir kaimo gyventojų. Ir Komisijos atsakymo į kurią tikimės sulaukti ankstyvą rudenį.

Toks buvo pirmasis mūšis dėl BŽŪP. Šis pranešimas - tik rekomendacija Europos Komisijai, kuri, kaip tikimės, konkretų pasiūlymą dėl viso ES biudžeto pateiks jau po poros savaičių - paskutinį gegužės antradienį Parlamento plenarinėje sesijoje. Tada ir pamatysime konkrečius skaičius ir taisykles, ir tada turėsime galimybę juos tobulinti. Ir tada prasidės pagrindinė kova, siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjunga nebeskirstytų ūkininkų į pirmarūšius ir antrarūšius.

Kartu noriu paraginti visą žemdirbių bendruomenę, jų organizacijas, kaimo gyventojus, taip pat šiai temai neabejingus piliečius domėtis derybų dėl BŽŪP aktualijomis, komentuoti, teikti savo pastabas ir pasiūlymus tiek man, tiek mūsų žemės ūkio ministerijai ir naujajam ministrui Giedriui Surpliui. Kiekviena detalė yra svarbi, niekas nėra visažinis ir todėl tik veikdami kartu mes galime pasiekti mūsų bendro tikslo - stipraus žemės ūkio - neatskiriamos Lietuvos klestėjimo sąlygos.
















EP nario biurai ir atstovai visoje Lietuvoje
Vilnius
+370 5 2077821,
vilnius@rope.lt

Kaunas
+370 673 81231,
ruta@rope.lt

Alytus
+370 671 32034,
zita.valiuniene@gmail.com

Marijampolė
+370 671 13018,
audriusbfg@gmail.com

Telšiai
+370 610 09137,
remdaiva@gmail.com

Tauragė
8 677 64721
+370 601 23038
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 621 16048,
deimantemalikenaite94@gmail.com

Briuselis
+32(0)2 28 45384,
bronis.rope@europarl.europa.eu
dmitrij.kulik@europarl.europa.eu

Panevėžys
+370 674 61982,
panevezys@rope.lt