Ar jums yra tekę susidurti su situacija, kai Lietuvoje ir kitoje ES šalyje buvo parduodama vienodai ar labai panašiai supakuota prekė tuo pačiu pavadinimu, bet jos sudėtis ir kokybė skyrėsi?

Taip

Ne

Niekada neatkreipiau į tai dėmesio.









Skirtumai tarp ES šalių narių: raginimas Europos Komisijai


Kokie palyginimo rodikliai tarp ES šalių narių laukia po 2020 m.? Ar, kaip ir anksčiau, turėsime palyginimą pagal BVP? O gal bus dar daugiau rodiklių? Kodėl senbuvės šalys turi palankesnes narystės teises – produktų kokybės skirtumas, išmokų dydžių skirtumas? Kodėl vienoje šalyje vietos savivalda turi daugiau teisių, nei kitoje? Šių ir daugiau klausimų turėtų nelikti, pasitelkus suinteresuotų šalių narių, kartu ir Lietuvos, pastangas bei nuolatinį darbą su Europos Parlamentu bei Europos Komisija.

Briuselyje kartais galima išgirsti klaidingą informaciją dėl šalių narių įmokų į ES biudžetą, bet tiesa yra ta, jog šalys moka visos vienodai - 1 proc. nuo BVP. Skirtumas tik tas, kad šalių skirtingi BVP. Todėl šalys donorės, įnešančios į ES biudžetą didžiausias sumas, logiška, turėtų turėti daugiau teisių, nei turi šiandien, ir reikalauti iš šalių sanglaudos dalyvių daugiau konvergencijos, daugiau sanglaudos. Labai gaila, bet sanglaudos trūksta ne tik tarp ES šalių narių, bet ir šalių viduje.

Be skirtingų narių šalių BVP, egzistuoja ir kiti dideli skirtumai tarp ES šalių - žemės ūkio srityje išmokos naujų, įstojusių po 2004 m. į ES, šalių yra ženkliai mažesnės. Be to, dažnai į šias šalis tiekiamos prekės - įvairios maisto ir buitinės prekės, yra blogesnės kokybės. ES šalys  turėtų žaisti vienodomis taisyklėmis visose srityse.

Kaip ištaisyti tai, kad vienoje šalyje vietos savivalda turi daugiau teisių, nei kitoje? Tai išsprendžiama: politikavimą čia turi pakeisti teisės viršenybė. Regioninėje politikoje vietos savivalda - pagrindinis žaidėjas. Stipri savivalda - stiprūs regionai, kurie savarankiškai padaro labai daug. Kad stipriai veiktų savivalda, reikia teisinės bazės - administracinių, finansinių resursų. Savivaldos reikalus reguliuoja nacionalinė teisė. Tačiau ne visose valstybėse narėse nacionalinė teisė vienodai draugiška vietos savivaldai. Vietos savivaldos reikalus atstovauja ir gina Europos vietos savivaldos chartija, kuri ES nėra ratifikuota. Ratifikavus Europos vietos savivaldos chartiją ES, atsirastų galimybė vienodai traktuoti chartijos reikalavimus.  Visose šalyse ir ES teisingumo teismas užsiimtų Europos vietos savivaldos chartijos klausimais, ir tai pakeltų į deramą lygį vietos savivaldos gyvenimą, stiprumą.
















EP nario biurai ir atstovai visoje Lietuvoje
Vilnius
+370 5 2077821,
vilnius@rope.lt

Kaunas
+370 673 81231,
ruta@rope.lt

Klaipėda
+370 674 51078,
klaipeda@rope.lt

Alytus
+370 671 32034,
zita.valiuniene@gmail.com

Marijampolė
+370 671 13018,
audriusbfg@gmail.com

Telšiai
+370 610 09137,
remdaiva@gmail.com

Tauragė
8 677 64721
+370 601 23038
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 621 16048,
deimantemalikenaite94@gmail.com

Briuselis
+32(0)2 28 45384,
bronis.rope@europarl.europa.eu
dmitrij.kulik@europarl.europa.eu

Panevėžys
+370 674 61982,
panevezys@rope.lt