EK pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, kadangi LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai prieštarauja laisvo kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisvės principams. Lietuvos reikalaujama panaikinti kai kuriuos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimus. Kaip manote, ar žemės sandoriai turi būti reguliuojami saugikliais?

Taip, saugikliai reikalingi, ir būtų tikslinga jų sąrašą netgi plėsti

Saugikliai reikalingi, pakaktų išsaugoti šiuo metu galiojančius, kurie visiškai atlieka savo funkciją

Saugikliai reikalingi, tačiau tų, dėl kurių prieštarauja Europos Komisija, derėtų atsisakyti

Nematau reikalo papildomai reguliuoti žemės sandorių

Jei pageidaujate pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu apklausoje, kviečiame užpildyti B. Ropės vykdomos apklausos anketą dėl žemės pardavimo saugiklių.








EP narys Bronis Ropė: kartu galime išspręsti susietosios paramos problemas


Ar Lietuvos galvijų ir baltyminių augalų augintojams bus nutraukta susietoji ES parama? Ar Lietuva praleido galimybę užtikrinti, jog ūkininkai gautų pakankamą paramą? Tokius neraminančius klausimus girdžiu iš ūkininkų, tokius straipsnius skaitau žiniasklaidoje. Juos šiandien, birželio 29-osios ryte ir aptariau su Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato darnios plėtros ir paramos pajamoms direktorato direktoriumi Pjeru Basku (Pierre Bascou).

Iš tiesų, Lietuva, kaip ir penkiolika kitų Europos Sąjungos valstybių narių, šiemet sulaukė Europos Komisijos įspėjimo dėl galimo ES teisės pažeidimo. Komisijos nerimą sukėlė statistika, rodanti, jog savanoriška susietoji parama yra skiriama žemės ūkio sektoriams, kuriuose remiamų objektų skaičius auga.  EK pastebėjo, kad Lietuvoje daugėja mėsinių gyvulių, avių bei plečiasi baltyminių augalų plotai, todėl informavo, kad savanoriškosios susietos paramos skyrimas šiems sektoriams gali būti įvertintas kaip ES teisės pažeidimas. Ar tai reikš, jog Lietuvos ūkininkai, nukentėję nuo afrikinio kiaulių maro ir persiorientavę į galvijininkystę ir baltyminių pašarų auginimą, neteks ES paramos?

Europos Komisijos nuomone, to neturėtų būti. Lietuvai bei kitoms valstybėms narėms pasiųstas signalas yra tik įspėjimas dėl sparčiai didėjančių ir referenciniu laikotarpiu nustatytą galvijų skaičiaus ir baltyminių augalų ploto skaičių jau gerokai viršijančių rodiklių. Nors tokie perviršiai dar nėra ES teisės pažeidimas, tačiau lankstumo šioje srityje galimybes gerokai riboja ir labai griežtos, susietajai paramai 2014-2020 m. laikotarpiu taikomos taisyklės. Atitinkamai, Komisijos atstovas akcentavo, jog remiantis ES reglamentais, susietoji savanoriška parama turėtų būti skiriama tik tiems sektoriams, kurie patiria sunkumus ir tik tiek, kiek to reikia esamam jų gamybos lygiui palaikyti. Gamybos plėtrai reiktų naudoti antrajame BŽŪP ramstyje tam numatytas kapitalo investicijų ir rinkodaros priemones.

Džiugu, jog Europos Komisija pritaria Lietuvos žemdirbių siekiams plėtoti žemės ūkį, tam efektyviai panaudojant ES paramą. Ne mažiau džiugu buvo išgirsti ir tai, jog Komisijos nuomone,  LR žemės ūkio ministerija nedelsdama ėmėsi žingsnių ginti mūsų žemdirbių interesų. Šiandien konstruktyviame pokalbyje nesunkiai pavyko įtikinti Europos Komisiją mūsų šalies žemdirbių argumentais dėl struktūrinių tokio augimo priežasčių, vidutinių ES rodiklių vis dar nesiekiančių galvijų bandų ir galimybių bei būtinybės jas didinti, ūkininkų pajamų lygio ir kartų kaitos kaime užtikrinimo svarbos. Europos Komisijai svarbiu pasirodė ir argumentas, kad Lietuva – viena iš nedaugelio ES valstybių, tebealinama afrikinio kiaulių maro, tad dėl mažėjančių galimybių apsirūpinti kiauliena, ūkininkai skatinami pereiti prie kitų gyvulininkystės šakų.

Tolesnio susietosios paramos tęstinumo klausimas yra itin aktualus, nes nuo tokios padėties nėra apsaugota nei viena valstybė narė. Kartu, labai svarbu suprasti, jog Europos Komisija nėra suinteresuota mojuoti sankcijomis ir bausmėmis. Net ir šis įspėjimas dėl galimų susietosios paramos perviršių yra visų pirma perspėjimas apie galinčią susiklostyti padėtį. Komisija jį paskelbė tam, kad laiku pradėti dialogą dėl galimų šios problemos sprendimo būdų. Pagrindinio sprendimo tikimasi šiuo metu ES Taryboje svarstomame vadinamajame Omnibuso reglamente, kurio nuostatos leistų įteisinti tam tikrus perviršius ir pagal juos lanksčiai taikyti paramą. Liepos 1 d. pirmininkavimą ES perimančiai Estijai teks didelė užduotis spėti suderinti šio reglamento priėmimą dar šiemet.

Kita vertus, kol kas šiuo klausimu visiškai nusiraminti dar per anksti. Labai svarbu pasiekti, kad ES Taryba kuo greičiau priimtų Omnibuso reglamentą su įtrauktomis Lietuvos žemės ūkiui taip svarbiomis nuostatomis. Linkiu aktyviai dirbančioms mūsų ūkininkų organizacijoms dar kartą aptarti su Žemės ūkio ministerija esminius, Lietuvos situacijos išskirtinumą akcentuojančius argumentus bei juos išsakyti Europos Komisijai. Esu pasirengęs savo ruožtu dirbti ir toliau, kad šis klausimas išsispręstų palankiausiai bei išvengiant galimų sankcijų.

Nuotraukoje: su šiandien ryto susitikimo dalyviais Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato darnios plėtros ir paramos pajamoms direktorato direktoriumi Pjeru Basku (Pierre Bascou) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio atašė Briuselyje Karoliu Anužiu.


Nuotraukos
















EP nario biurai ir atstovai visoje Lietuvoje
Vilnius
+370 5 2077821,
+370 620 47297,
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231,
ruta@rope.lt

Klaipėda
+370 674 51078,
klaipeda@rope.lt

Alytus
+370 671 32034,
zita.valiuniene@gmail.com

Marijampolė
+370 671 13018,
audriusbfg@gmail.com

Telšiai
+370 610 09137,
remdaiva@gmail.com

Tauragė
8 677 64721
+370 601 23038
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 621 16048,
deimantemalikenaite94@gmail.com

Briuselis
+32(0)2 28 45384,
bronis.rope@europarl.europa.eu
dmitrij.kulik@europarl.europa.eu