EK pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, kadangi LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai prieštarauja laisvo kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisvės principams. Lietuvos reikalaujama panaikinti kai kuriuos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimus. Kaip manote, ar žemės sandoriai turi būti reguliuojami saugikliais?

Taip, saugikliai reikalingi, ir būtų tikslinga jų sąrašą netgi plėsti

Saugikliai reikalingi, pakaktų išsaugoti šiuo metu galiojančius, kurie visiškai atlieka savo funkciją

Saugikliai reikalingi, tačiau tų, dėl kurių prieštarauja Europos Komisija, derėtų atsisakyti

Nematau reikalo papildomai reguliuoti žemės sandorių

Jei pageidaujate pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu apklausoje, kviečiame užpildyti B. Ropės vykdomos apklausos anketą dėl žemės pardavimo saugiklių.








B. Ropė: susitarimas dėl „Rail Baltica“ - ne tik pasiekimas, tačiau ir atsakomybė prieš Lietuvą ir visą Europą


Šiandien Lietuva žengė svarbų žingsnį darnios plėtros ir žalesnės ekonomikos link. Trijų Baltijos šalių premjerų Taline pasirašytas susitarimas dėl „Rail Baltica“ - europinės geležinkelio vėžės projekto įgyvendinimo, be jokios abejonės, yra svarbi priemonė, užtikrinsianti glaudesnę Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių integraciją į europinius infrastruktūros tinklus.

Džiaugiuosi, jog naujoji Lietuvos vyriausybė ėmėsi ryžtingų žingsnių įgyvendinti šį, dėl įvairių, dažnai nereikšmingų, nesutarimų daugiau nei dešimtmetį vilkintą projektą. Esu įsitikinęs, jog taip pat energingai vyks ir kiti svarbūs infrastruktūros projektai - elektros tinklų sinchronizacija, dujų tinklų sujungimas, suartinsiantys mūsų regioną su likusia Europos Sąjungos dalimi.

Sunku pervertinti tiek šio europinio masto projekto svarbą ne tik tolesnei mūsų šalies ūkio raidai, tiek ir jo teigiamą poveikį regionų plėtrai bei gyvenimo aplinkos kokybei, ekologiško transporto vystymuisi. Kartu, noriu pabrėžti, jog šis susitarimas yra ne vien priežastis džiaugtis, tačiau ir didelė atsakomybė tiek prieš savo šalių piliečius, tiek ir prieš visą Europos Sąjungą.

Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vyriausybėms tenka svarbi užduotis ne tik laikytis savo įsipareigojimų ir pasiekti, kad projektas būtų pilnai įgyvendintas iki numatyto termino - 2025 metų, tačiau ir sudaryti visas teisines ir ekonomines sąlygas, kad mūsų piliečiai ir mūsų šalių verslas turėtų visas galimybes pilnai išnaudoti „Rail Baltica“ potencialą sėkmingai kurti darnią bendrą ateitį. Be to, europinio standarto geležinkelio vėžė nėra vienintelė problema, skirianti mūsų šalies geležinkelius nuo likusios Europos dalies. Ne mažiau svarbūs yra ir sąžiningos konkurencijos, geležinkelio infrastruktūros atvėrimo ir kiti reguliaciniai klausimai, kuriuos Lietuva turi kuo greičiau išspręsti tiek nacionaliniame lygmenyje, tiek ir vykdydama dialogą su ES institucijomis.

Teisiniu požiūriu mes jau beveik trylika metų esame Europoje, ekonominiu - vis labiau artėjame. „Rail Baltica“ yra vienas tų kertinių projektų, kurie padės mums tiek  priartėti prie ES senbuvių ir infrastruktūriniu požiūriu, tiek ir arčiau mūsų pritraukti ES senbuvius.
















EP nario biurai ir atstovai visoje Lietuvoje
Vilnius
+370 5 2077821,
+370 620 47297,
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231,
ruta@rope.lt

Klaipėda
+370 674 51078,
klaipeda@rope.lt

Alytus
+370 671 32034,
zita.valiuniene@gmail.com

Marijampolė
+370 671 13018,
audriusbfg@gmail.com

Telšiai
+370 610 09137,
remdaiva@gmail.com

Tauragė
8 677 64721
+370 601 23038
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 621 16048,
deimantemalikenaite94@gmail.com

Briuselis
+32(0)2 28 45384,
bronis.rope@europarl.europa.eu
dmitrij.kulik@europarl.europa.eu