Politinė reklama administruojama LVŽS
kandidato į Europos Parlamentą Bronio Ropės.
Ar jums yra tekę susidurti su situacija, kai Lietuvoje ir kitoje ES šalyje buvo parduodama vienodai ar labai panašiai supakuota prekė tuo pačiu pavadinimu, bet jos sudėtis ir kokybė skyrėsi?

Taip

Ne

Niekada neatkreipiau į tai dėmesio.









Bronis Ropė: „Rinkimus laimi darbštūs politikai – šeimininkai“


„Tai geriausias Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) savivaldos rinkimų rezultatas per visą nepriklausomybės laikotarpį. Inicijuoti ir įgyvendinti pokyčius nėra lengva, bet mūsų darbo rezultatai rodo, kad tai – įmanoma“, – sako Europos Parlamento (EP) narys Bronis Ropė. Jo teigimu, žmonių pasitikėjimas suteikia vis didesnes galimybes partijai vykdyti rinkėjų valią. B. Ropė „valstiečiams“ sėkmę prognozuoja ir per artėjančius EP rinkimus.

Kaip vertinate pirmojo savivaldos rinkimų turo rezultatus?
Svarbiausia tai, kaip žmonės įvertino mūsų, „valstiečių“, darbą. Esu tikras, kad teigiamai – gavome 60 proc. daugiau balsų visoje šalyje nei per praėjusius savivaldos rinkimus. Rinkėjai mato, kad LVŽS merai – darbštūs savo krašto šeimininkai, ūkiškai ir atsakingai tvarkosi, dirba žmonėms.

Kodėl tada „valstiečiai“ neužėmė pirmosios vietos rinkimuose, kaip buvo per Seimo rinkimus?
Dalis mums draugiškų kandidatų dirba ne su partija, o savarankiškai, įsteigę komitetus. Tačiau mūsų santykiai su jais – geri. Mes palaikome ne tik savo partijos narius, o visus, kurie dirba gerą darbą savo savivaldybėse – pvz., Kaune. LVŽS atranda didmiesčiai. „Valstiečių“ atsirado Vilniaus taryboje, o Klaipėdoje mūsų kandidatas gali tapti meru. Tai teikia vilčių dėl uosto perspektyvų.

Kas lemia šią sėkmę?
LVŽS ilgą laiką veikė tik provincijoje. Mus pažinojo ir rėmė žmonės rajonuose, bet nebuvome stipri nacionalinė jėga. Po 2016 m. padėtis pasikeitė. Žmonės mato, kad „valstiečiai“, net nuolat atakuojami oponentų ir žurnalistų, tesi pažadus – atsimena rinkėjų rūpesčius, pasirūpina paprastų žmonių, šeimų poreikiais, o ne tik stambiojo verslo ir prekybininkų interesais. Įvesti vaiko pinigai, sumažinti mokesčiai dirbantiesiems, padidintos pensijos ir minimalioji alga. Šiemet šalyje alkoholio suvartojama mažiausiai per 10 metų.

Visgi Europos Sąjungoje (ES) kol kas esame tarp kukliausiai gyvenančių šalių.
Lietuva sparčiai juda geriausio gyvenimo lygio tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių link. Daug ko mokomės iš Šiaurės šalių ir Lenkijos. Mūsų tikslas – kad gerėjantį gyvenimą pradėtų justi ne tik šalia sostinės „elito“ įsikūrę žmonės, o visa Lietuva. Aktyviai dirbu šiuo tikslu EP.

Ar dirbdamas Briuselyje ir Strasbūre neatitrūkote nuo Lietuvos realijų?
Gimtinėje būnu kas savaitgalį, vieną savaitę per mėnesį visiškai skiriu darbui Lietuvoje, važinėju po visas savivaldybes į susitikimus su gyventojais. Visose šalies apskrityse turiu po vieną ar du padėjėjus. Jų darbą finansuoja Europa, visi EP nariai galėtų būti taip pasiekiami savo rinkėjams, bet aš pirmas iš Lietuvos europarlamentarų ėmiausi tokios darbo praktikos. Todėl žinau, kuo gyvena rinkėjai, ko iš mūsų komandos tikisi.

Žmonių rūpesčius Jūs išmanote, bet ar įmanoma dirbant EP ką nors realaus nuveikti dėl Lietuvos? Gal geriau būtumėte toliau dirbęs tėvynėje?
Palaikomas žmonių nuveikiau daug. Kai buvau Ignalinos meras, rūpinausi savo rajonu. Dabar galiu pasistengti dėl visos Lietuvos, priartinti Europos politiką prie mūsų poreikių. Iškovojome keliais milijardais didesnę ES paramą, nei buvo numatyta, nes ta parama – dar tikrai reikalinga, kad nesmuktų atokiau nuo sostinės gyvenančių žmonių gyvenimo kokybė. Liūdna, kad ankstesnė Vyriausybė nieko dėl to nedarė. Pavyko įtikinti EP, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektui turi būti skiriama apie 220 milijonų eurų daugiau, nei siūlė Europos Komisija. Kas dirba žemės ūkio sektoriuje, žino, kaip atkakliai siekiame išmokų ES žemdirbiams suvienodinimo – tai lemtų žymiai didesnes Lietuvos ūkininkų pajamas. Užsitikrinau kolegų europarlamentarų palaikymą dėl didesnio kaimo plėtros programų finansavimo. Nors tai – labai praktiški pasiekimai, jie tiesiogiai lemia didesnes Lietuvos gyventojų pajamas. Gerokai pasistūmėjo dvejopos kokybės produkcijos klausimas, užtikrinta europinė vaisių, daržovių ir pieno produktų tiekimo vaikams programa, užkirstas kelias laisvam genetiškai modifikuotų produktų patekimui ant mūsų stalų. Juk mes – ne „antrarūšiai“. Aktyvi žmonių pozicija ir organizacijų bendradarbiavimas leido per šią kadenciją pasiekti, kad būtume pripažinti kaip pilnateisiai europiečiai. Esu tikras, kad per ateinančius EP rinkimus Lietuvoje bus išrinktas ne vienas LVŽS atstovas. Kai mūsų bus trys, keturi ar net penki, kartu pasieksime dar daugiau.

Vis dėlto užsienio politiką vykdo ne parlamentarai, ne savivaldybės, o Prezidentas...
Žinoma. Europoje turime veikti išvien su Prezidentu. Jis turi sėdėti prie vieno stalo su kitų ES šalių vadovais ir kartu priimti sprendimus. Jeigu „valstiečių“ pajėgos Lietuvoje stiprės – nuo savivaldybių tarybų iki prezidentūros, – dirbdami kaip darni komanda galėsime kur kas labiau pasitarnauti mūsų rinkėjų interesams ir Lietuvoje, ir nuvykę į Briuselį. Aš, kaip ir daugelis lietuvių, norėčiau matyti Prezidentą, kuris, nuvykęs į Briuselį, tvirtai atstovauja Lietuvos interesams, neiškeičia jų į europinę karjerą.

Kalbėjosi Raminta Saulėnė
















EP nario biurai ir atstovai visoje Lietuvoje
Vilnius
+370 5 2077821,
vilnius@rope.lt

Kaunas
+370 673 81231,
ruta@rope.lt

Alytus
+370 671 32034,
zita.valiuniene@gmail.com

Marijampolė
+370 671 13018,
audriusbfg@gmail.com

Telšiai
+370 610 09137,
remdaiva@gmail.com

Tauragė
8 677 64721
+370 601 23038
taurage@rope2014.lt
Briuselis
+32(0)2 28 45384,
bronis.rope@europarl.europa.eu
milda.joksaite@europarl.europa.eu

Panevėžys
+370 674 61982,
panevezys@rope.lt


Klaipėda
+370 674 51078,
j.klaudija@gmail.com