EK pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, kadangi LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai prieštarauja laisvo kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisvės principams. Lietuvos reikalaujama panaikinti kai kuriuos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimus. Kaip manote, ar žemės sandoriai turi būti reguliuojami saugikliais?

Taip, saugikliai reikalingi, ir būtų tikslinga jų sąrašą netgi plėsti

Saugikliai reikalingi, pakaktų išsaugoti šiuo metu galiojančius, kurie visiškai atlieka savo funkciją

Saugikliai reikalingi, tačiau tų, dėl kurių prieštarauja Europos Komisija, derėtų atsisakyti

Nematau reikalo papildomai reguliuoti žemės sandorių

Jei pageidaujate pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu apklausoje, kviečiame užpildyti B. Ropės vykdomos apklausos anketą dėl žemės pardavimo saugiklių.








Sužinoję nustėro: pasidalinsi sėklomis – gausi baudą


Jei laisvalaikiu mėgstate pasikapstyti darže ar sode, o po to lengva ranka negailėdami augalų sėklų jomis pasidalinate su kaimynu, ar giminaičiu – darote nusikaltimą, už kurį, jei būtumėte pagauti už rankos, gautumėte baudą iki 500 litų. Kodėl mainytis sėklomis draudžiama ir kodėl svarbu suteikti galimybę smulkiems ūkininkams, sodininkams ar daržininkams vykdyti sėklų mainus, diskutuota Europos informacijos biure trečiadienį surengtoje diskusijoje.

Joje viešėję nevyriausybinės organizacijos, vienijančios Austrijos sodininkus ir smulkius ūkininkus, „Nojaus arka“ (vok. - Arche Noah) atstovai aptarė, kaip šiuo metu atrodo pasaulinė sėklų rinka ir su kokiomis problemomis susiduriama.

Gamina kartu ir sėklas, ir pesticidus

Organizacijos „Nojaus Arka“ teisininkė Iga Niznic diskusijos metu atkreipė dėmesį, kad Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio kultūrų organizacijos duomenimis, nuo 1900 metų pasaulio mastu beveik 75 proc. senųjų daržo, sodo ir grūdinių kultūrų jau yra išnykę. Šiuo metu vos 15 proc. skirtingų augalų veislių žmogui užtikrina 90 proc. reikalingos energijos, kuri gaunama su maistu.

Europoje sėklų rinką valdo vos keli didieji žaidėjai, kurie užsiima ne tik sėklų gamyba, bet tuo pačiu gamina ir cheminius preparatus kenkėjams naikinti, įvairias trąšas. Net 75 proc. kukurūzų sėklų rinkos dalijasi penki gamintojai, 65 proc. cukrinių runkelių rinkos valdo keturios kompanijos, o net 95 proc. daržovių sėklų rinkos yra kontroliuojama vėlgi tik penkių kompanijų.

„Galbūt yra kitų sėklų veislių, kur situacija nėra tokia monopolinė, tačiau šie skaičiai iliustruoja ryšius tarp mažų ir didelių sėklų rinkos žaidėjų“, - paaiškina I. Niznic.

Naujausiais duomenimis, kasmet pasaulinė sėklų rinka generuoja 27 mlrd. dolerių (apie 67,5 mlrd. litų) pajamų, o pesticidų gamyba – 44 mlrd. dolerių (110 mlrd. litų).

„Tos pačios kompanijos gamina sėklas ir pesticidus. Kai jie nusprendžia, kokia bus sėklų įvairovė rinkoje, tuo pačiu pristato ir augalams užauginti reikalingą chemiją. Didieji sėklų gamintojai negali būti suinteresuoti sėklomis, kurios prisitaiko prie aplinkos sąlygų, nes jie patys gamina chemiją, reikalingą kenkėjams naikinti“, - priduria I. Niznic.

Kodėl 600 pomidorų veislių geriau nei 20

Diskusijos pranešėjos teigimu, tokia sėklų rinkos monopolizacija nėra gera, nes nyksta genetinė augalų įvairovė. Dėka genetinės įvairovės augalai geba prisitaikyti prie klimatinių pokyčių, geba prisitaikyti prie kenkėjų. Šios augalų savybės labai skiriasi nuo pramoninių standartų.

„Atvykusi į Lietuvą, Kaune susitikau su ekologinių ūkių atstovais, kurie pasiguodė, kad šiemet derlius buvo labai prastas, ūkininkai yra pikti, nes pirko sėklas iš užsienio. Jų pardavėjai žadėjo gausų derlių, bet galiausiai tai neišsipildė. Ekologinių ūkių atstovai teigė, kad jiems labai svarbu derliaus stabilumas, nes sėklos, kurios neprisitaiko prie aplinkos pokyčių, kartais gali duoti gausų derlių, tačiau kartais neduoti visiškai nieko. Jeigu būtų pasirinktos tradicinės, vietinės augalų veislės, kurios galbūt ir neduoda itin gausaus derliaus, to nebūtų nutikę, nes jos būtų prisitaikiusios prie aplinkos pokyčių“, - pateikė pavyzdį I. Niznic.

Jos teigimu, siekis išlaikyti kuo didesnę genetinę įvairovę yra lyg augalų gyvybės draudimas. Ši įvairovė leidžia prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų be jokios pagalbos iš šalies – trąšų, pesticidų ir t.t.

„Nojaus Arka“ kolekcijoje turime apie 600 pomidorų sėklų veislių. Žmonės kartais stebisi, kam reikia tiek daug – gal užtektų 10 ar 20. Tuomet aš mėgstu pasakoti istoriją, kuri aprašyta knygose – Indijoje kartą ryžių derlius buvo sunaikintas viruso, tuomet mokslininkai tyrė ryžių veisles, siekdami išsiaiškinti, ar bent viena iš tų veislių turi atsparumą virusui, jie ją rado, bet tik ištyrę 17 tūkst. pavyzdžių. Tai padėjo jiems išspręsti problemą. Šią istoriją pasakoju todėl, kad noriu iliustruoti, jog veislių saugojimas yra ne labdara, ne hobis, bet tai tikrai svarbu ateičiai“, - diskusijoje kalbėjo viešnia iš Austrijos.

Šiuo metu Austrijos nevyriausybinė organizacija turi 6500 skirtingų augalų sėklų kolekciją, tačiau prieš beveik dvejus metus vienoje Norvegijos salų, esančioje visai netoli Šiaurės ašigalio, buvo įkurtas kur kas didesnis pasaulio sėklų bankas. Valdžios atstovai pakvietė visus pasaulio sėklų bankus siųsti savo sėklų pavyzdžius tam, kad vienoje vietoje būtų sukaupta kuo daugiau augalų sėklų genetinės įvairovės pavyzdžių. Šiuo metu šiame banke yra apie ketvirtis milijono sėklų pavyzdžių, tačiau viešnia iš užsienio svarstė, kad tai mažoka – sėklų galėtų būti mažiausiai pusė milijono.

„Mes, kaip nevyriausybinė organizacija, manome, kad to maža. Mūsų pozicija yra tokia, kad taip pat reikia išsaugoti ir kenkėjus, nes jie užtikrina tvarų vystymąsi. Tai - mūsų organizacijos mantra. Sėklos turi būti pasėjamos ir augalų derlius turi būti nuimamas natūraliomis aplinkos sąlygomis – tik tokiu būdu jos galės prisitaikyti prie klimato pokyčių. Taigi, visiems ūkininkams, daržininkams turi būti užtikrinama teisė naudoti kuo platesnę įvairovę sėklų arba bent jau nedraudžiama tai daryti“, - savo organizacijos poziciją išdėstė pranešėja.

Daržininkas mėgėjas: sėklos iš parduotuvių prastos

Savo ruožtu diskusijos metu pasisakė ir daržininkai mėgėjai iš Kauno. Vienas jų, ponas Valdas (pavardė redakcijai žinoma – red. past.), pripažino savo ūkyje naudojantis tik senąsias, tradicines sėklų veisles, tačiau pasiguodė, kad jų gauti darosi vis sunkiau. Ir čia pat paaiškino, kodėl vengia sėklas pirkti iš parduotuvių.

„Supratome, kad visos sėklos parduotuvėse yra išvestos komerciniams tikslams, o ekstensyviai auginti dauguma jų netinkamos, todėl kad jų medžiagų apykaita yra greita ir tiesiog be trąšų ir cheminės apsaugos rezultatai dažniausiai būna labai prasti. Pradėjome ieškoti senų veislių sėklų. Šiandien Lietuvoje situacija yra ne tik kad liūdna, bet tragiška. Susidomėjimo tais klausimais nėra jokio.

Šiandien Lietuvoje sėklų banką turi Dotnuvos eksperimentinis ūkis, bet jų sėklų sąrašas labai trumpas. Gal iš tikrųjų lietuviai ne daug ir augino daržovių – yra saugomos smetoniškos rugių veislės, keletas daržovių rūšių, kitą dalį sėklų saugo Babtų institutas, jie irgi turi savo kolekciją. Sėklų saugyklų sąrašus peržiūrėjome ir radome keletą įdomių dalykų. Iš 1953 metais imtų pavyzdžių, radome dvi veisles senovinių rugių, radome linų, kurių jau dabar niekas neaugina, vieną veislę lietuviškų morkų, burokėlių, bet jų neėmėme, nes esame radę geresnių“, - kokia sėklų situacija Lietuvoje iš savo perspektyvos apžvelgė diskusijoje dalyvavęs daržininkas mėgėjas.

Jo teigimu, dalį sėklų tenka siųsti ir iš užsienio: „Pavyzdžiui, Latvijoje pas vieną ūkininką radome senovinių žirnių. Pagal aprašymus manome, kad jie turėtų būti viena seniausių žirnių veislių, kurią naudojo mūsų protėviai. Jie yra rudi, maži, nokimo laikas labai skirtingas – vieni dar žydi, kiti jau noksta“, - pasakojo vyras.

Diskusijos metu jis pateikė įdomų pastebėjimą. Pasirodo, kad smulkiems ūkininkams, neturint specialių leidimų, negalima mainytis sėklomis su kitais: „Mes pasiklausėme Augalų apsaugos tarnybos, ar mūsų veikla (dalijimasis sėklomis – red. past.) neužtraukia kokios nors atsakomybės, mums atsakė, kad taip. Šiandien jau tai galioja – to daryti negalima“, - sakė daržininkas mėgėjas.

VAT patvirtino: savo sėklas galima naudoti tik savo reikmėms

GRYNAS.lt pateikus užklausą Valstybinei augalininkystės tarnybai (VAT), ar sėklų mainai tarp ūkininkų yra legalūs, atsakyta, kad savo ūkyje užaugintą sėklą, kuri neperėjo sertifikavimo proceso, nebuvo pripažinta kaip standartinės kategorijos sėkla, galima naudoti tik savo reikmėms.

„Turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų, kad sėkla rinkai tiekiama nesilaikant teisės aktų reikalavimų, atliekamas patikrinimas, o nustačius pažeidimą atsakingi asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn. Sėklos, kuri neatitinka nustatytų privalomųjų kokybės reikalavimų, tiekimas rinkai pagal administracinio teisės pažeidimų kodekso 189 str. užtraukia įspėjimą arba baudą įmonių darbuotojams, individualia veikla besiverčiantiems fiziniams asmenims nuo 50 iki 500 litų, o pareigūnams – nuo 1000 iki 2000 litų“, - paaiškinama tarnybos pateiktame atsakyme.

Redakcija šiuo klausimu jau yra domėjusis anksčiau, dar 2012 metais ir tuomet pasisakęs VAT atstovas Eduardas Lemežis patvirtino daržininkų išsakytus žodžius: „Mainai, sėklų dalinimas vienas kitam yra uždrausta. Jeigu kalbame apie sėklą kaip apie dauginamąją medžiagą, Lietuvoje tai yra draudžiama“.

Didieji nenori į rinką įsileisti mažesnių

Savo ruožtu viešnia iš Austrijos I. Niznic stebėjosi tai išgirdusi ir tikino, kad Europos teisės aktuose tokio tiesioginio draudimo nėra.

„Šiuo metu Europoje galioja sėklų rinkodaros įstatymas, kuriame apibrėžiama, kas gali, kokias sėklas ir kokiomis sąlygomis dalintis įvairia forma – parduoti, dovanoti, atiduoti ir t.t. Šiuo įstatymu reglamentuojamas ne tik komercinių sėklų įnešimas į rinką, bet ir visų tradicinių augalų rūšių sėklų. Tai yra Europos direktyva, kurią kiekviena ES narė nacionaliniu lygmeniu gali adaptuoti pagal save (t. y. privaloma paklusti imperatyviems draudimams, bet kai kur gali būti palikta vietos spręsti patiems – red. past.)“, - bendrąją situaciją Europoje paaiškino austrė.

Šiuo metu Europoje galioja 12 direktyvų, kurios skirtingai adaptuotos 28-iose Europos Sąjungos šalyse narėse. Naujame įstatymo projekte siekiama visas šias direktyvas pakeisti arba apjungti po vienu baziniu įstatymu. Viešnia iš Austrijos pripažino nežinanti, kaip įstatymiškai sėklų dalijimasis apibrėžtas Lietuvos įstatymuose, tačiau tai ką ji išgirdo iš daržininkų mėgėjų, ją gerokai nustebino.

„Jeigu tai tiesa, ką sakote, panašu, kad jūsų valdžia labai tiesiogiai pritaikė ES direktyvas praktikoje“, - įvertino I. Niznic.

Diskusijos metu paklausta, kodėl Europos mastu siekiama, kad sėklų rinkoje nedalyvautų senosios, tradicinės sėklų veislės ir ūkininkai negalėtų jomis laisvai mainytis, „Nojaus Arka“ atstovė aiškino, kad priežasčių yra keletas.

„Motyvacija apjungti visas direktyvas kilo iš to, kad žemės ūkio kultūros turi didinti produkcijos apimtis, gaminti daugiau maisto, nes žmonių populiacija auga. Taip pat pagalvota, kad jeigu ūkininkai nesikeis sėklomis, vieną dieną jie irgi turės pirkti sėklas iš prekybos vietų, todėl tai gera strategija apsaugoti sėklų rinką. Trečia, sėklos prieš pristatant jas rinkai, dabar turi praeiti registracijos procedūras. Registracijos procedūros užima daug laiko ir daug kainuoja. Todėl didiesiems rinkos žaidėjams (sėklų gamintojams – red. past.), kuriems biurokratija nesukelia problemų, tai lyg būdas užtverti kelią mažesniems dalyviams ateiti į šią rinką, išvengti konkurencijos“, - aiškino I. Niznic.

Jos teigimu, nevyriausybinė organizacija „Nojaus Arka”, vykdydama lobizmą, siekia Europos institucijas įtikinti į rinką įsileisti ir tradicines sėklas, kurios padeda užtikrinti kuo didesnę biologinę įvairovę, o tai savo ruožtu veikia lyg garantas, kad ateityje turėsime pakankamą kiekį augalų, kurie gebėtų prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų nenaudojant papildomų trąšų.
















EP nario biurai ir atstovai visoje Lietuvoje
Vilnius
+370 5 2077821,
vilnius@rope.lt

Kaunas
+370 673 81231,
ruta@rope.lt

Klaipėda
+370 674 51078,
klaipeda@rope.lt

Alytus
+370 671 32034,
zita.valiuniene@gmail.com

Marijampolė
+370 671 13018,
audriusbfg@gmail.com

Telšiai
+370 610 09137,
remdaiva@gmail.com

Tauragė
8 677 64721
+370 601 23038
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 621 16048,
deimantemalikenaite94@gmail.com

Briuselis
+32(0)2 28 45384,
bronis.rope@europarl.europa.eu
dmitrij.kulik@europarl.europa.eu